Varžybų akimirkos
Akimirkos iš varžybų, kurios vyko LSU Lengvosios atletikos manieže
[pb_builder]
Sportuojantys auga tvirtesni
Konsultuoja judesio studijos
,,Strakaliukas“ specialistas
Mindaugas Pocius
AUGA PASITIKĖJIMAS SAVIMI
„Pastebiu, kad pasisekus užduočiai, išmokus naują pratimą, vaikų pasitikėjimas savo jėgomis auga. Beje, tai vyksta tik savo aplinkoje, draugų rate. Pakeitus aplinką arba jei treniruotę stebi tėveliai, ne visi vaikai pasitikėjimą savimi išlaiko. Vieniems vaikams tėvelių buvimas šalia ir plojimai padeda, o kitus priverčia pasijusti nejaukiai, jie negali parodyti visko, ką moka geriausiai. Todėl reguliariai organizuojame mažytes varžybas savo auklėtiniams. Taip skatiname vaikus pasitikėti savo jėgomis, net ir jiems iš pradžių nepažįstamoje aplinkoje. Kai nevyksta varžybos, atliekame testus – jų metu pratiname prie varžybų jaudulio“, – sako su vaikais dirbantis treneris Mindaugas Pocius.
KĄ DARYTI, KAD GREITAI NENUSIBOSTŲ
Kuo mažesnis sportininkas, tuo greičiau jam gali nusibosti lankomas būrelis. Ko gero, yra dvi pagrindinės priežastys. Viena, kai vaikui nuo pat pradžių nepatinka būrelis, kurį parinko tėvai pagal savo norus. Tokiu atveju reikia paieškoti naujo, tinkamo būrelio vaikui. Kita priežastis – vaiko susidūrimas su sunkumais, nuo kurių jis stengiasi pabėgti, o ne juos spręsti. Tada reikia vaiką motyvuoti, skatinti stengtis susikaupti, ir viskas pavyks, vėl bus smagu lankyti būrelį. Treneriai turi būti kūrybingi, stengtis, kad kiekvienas užsiėmimas praeitų kitaip, kad kaskart vaikai išmoktų kažką naujo. Būtina motyvuoti vaikus, kaskart įvesti naują pratimą, kad vaikams nebūtų nuobodu. Vaikus domina ir naujas inventorius, jiems įdomu išbandyti vieną ar kitą sporto priemonę.
AR VERSTI SPORTUOTI?
Šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, kai vaikai pasako nebenorintys daugiau lankyti sporto užsiėmimų. ,,Strakaliuko“ specialistų nuomone, jėga niekada nieko nereikia daryti. Taip galima vaikui sukelti antipatiją bet kokiam sportui visam gyvenimui. Jei vaikui nepatinka judrūs žaidimai, bėgiojimai, tai nereikia vesti į tokius užsiėmimus. Gal tokiam vaikui patinka konstruoti, kurti – gal jis bus mokslininkas, išradėjas. Reikia parinkti užsiėmimus pagal vaiko norus, polinkius, gebėjimus.
,,NORI BŪTI PIRMAS“
Vaikai iki 3,5 metų amžiaus lenktyniavimo, pirmavimo nesureikšmina. Varžybų metu jiems visiems teikiami vienodi medaliai. Nuo 4 metų jie pradeda suvokti lenktyniavimo esmę, ir tuomet kyla įvairių problemų. Su vaikais, kurie visur ir visada nori būti pirmi, pirmiausia daug kalbamės apie tai, kad ne visada gali būti pirmas. Aiškiname, kad, nepaisant to, kad viena ar kita rungtis nėra jo stiprioji pusė, kad yra greitesnių ar šoklesnių bendraamžių – svarbiausia pastangos ir savo
rezultatų gerinimas. Pati svarbiausia pažanga – jo paties. Kai vaikui pavyko atlikti kokį nors pratimą, kurio iki šiol nepavykdavo padaryti, visada reikia tai pastebėti, pagirti. Užsiėmimų
metu lenktyniaujant reikėtų sugrupuoti vaikus taip, kad visi patirtų ir laimėjimo džiaugsmą, ir pralaimėjimo kartėlį.
VAIKĄ REIKIA MOTYVUOTI
Jei vaikui patinka užsiėmimai, atliekama veikla, tai specialiai motyvuoti ir nebūtina. Jį patį pagauna azartas kaskart pasirodyti geriau. „Strakaliuke“ vyresnėliai (nuo 4 metų) turi asmenines pasiekimų knygeles, į kurias kas mėnesį įrašomi pagrindinių rungčių rezultatai. Tad vaikai kartu su tėveliais gali stebėti savo laimėjimus. Kiekvienas toliau nušoktas centimetras, keliomis šimtosiomis sekundės dalimis greičiau nubėgta distancija yra didžiausia motyvacija vaikui. „Už vaikų pastangas keletą kartų per metus rengiame varžybas lengvosios atletikos manieže. Ten varžytis susirenka visi mūsų auklėtiniai, varžybų stebėti ateina tėveliai, seneliai. Vaikai turi galimybę pasijusti tikrais sportininkais bei pabendrauti su varžybų garbės svečiu – garsiu sportininku. Tokios varžybos – šventė ir vaikams, ir jų tėvams, ir mums“, – sako Mindaugas Pocius.
PAVYZDYS – SPORTUOJANTYS TĖVELIAI
Vaikams iki 3 metų tėveliai yra geriausias pavyzdys. Judesio studijoje „Strakaliukas“ užsiėmimų metu vaikai kartu su savo tėveliais sportuoja: bėga, ropoja, daro mankšteles. Treneriams nieko nėra maloniau, kaip matyti dvimetę mergytę lenktyniaujančią – ropojančią per kliūtis su savo tėčiu. Vaikai gauna ne tik fizinės naudos, bet ir daug gerų emocijų. Tvirtėja ryšys su tėveliais. Bendri užsiėmimai – prasmingai praleistas laikas, vertingas visai šeimai. Vyresniems vaikams tokio tėvelių palaikymo nereikia. Juk jie jau dideli ir nori daryti tai, ką nors patys, nori savarankiškumo. Tuomet labai svarbus tampa emocinis palaikymas. Vaikams svarbu, kad juos pagirtų, paskatintų. Visada vaikai, išmokę kokį nors naują pratimą, pasibaigus užsiėmimui skuba pasisakyti ir parodyti tėvams naujus įgūdžius.
KOKIĄ SPORTO ŠAKĄ PARINKTI?
Vaikus reikia leisti į tokius būrelius, kuriuose jiems patinka ir kuriuose jie gali save realizuoti. Juk ten, kur vaikas negauna gerų emocijų, jis ilgai neliks. Jei labai judrų vaiką nuvesime į šachmatų būrelį, ten jis kels chaosą, jam bus nuobodu. Jo energiją reikia pakreipti tinkama linkme. Tad parinkus aktyvų sportą, jis ne tik galės pabėgioti, bet bus mokomas ir
tvarkos, turės išmokti ramiai pasėdėti, pailsėti, susikaupti. Drovių vaikų nereikėtų stumti į jiems nepatogią padėtį. Tai gali tik padidinti drovumą ir sumažinti savivertę.
SPORTUOJANTYS – LAIMINGESNI
Tinkama fizinė veikla – sportas – yra naudinga daugeliu aspektų. Hiperaktyviems vaikams padeda išsikrauti, moko susikaupti. Ramius vaikus skatina pajudėti, pasitikėti savimi. Sportas grūdina charakterį, moko lengviau prisitaikyti naujose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, tėveliams išvykus ar šeimoje gimus sesei ar broliui. Sakoma, kad juokiantis išsiskiria vitaminas „C“, o užsiėmimų metu vaikai patiria daug gerų emocijų, daug juokiasi, bendrauja su savo bendraamžiais draugais. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su skaudžia realybe – emigracija. Dažnoje šeimoje kuris nors iš tėvų išvyksta į užsienį dirbti, vaikai auga tik su mama ar tik su tėčiu. Į tokias šeimos permainas mažieji reaguoja skaudžiai. Aplinkos pakeitimas sporto studijoje, geros emocijos, fizinis krūvis leidžia vaikams pamiršti jį slegiančias problemas. „Strakaliuke“ tokius vaikus stengiamės motyvuoti, kad jie išmoktų kuo daugiau naujų pratimų ar užduočių ir grįžus tėčiui ar mamai galėtų juos nudžiuginti savo pažanga. Vaikai, kurie emigruoja su tėveliais, būna taip motyvuoti sportuoti, kad ten iš karto nori lankyti panašius būrelius. Tai paspartina adaptaciją naujoje
aplinkoje, plečia draugų ratą.
AR ŽIEMĄ REIKIA JUDĖTI MAŽIAU?
Manantys, kad šaltuoju metu vaikui reikia mažiau judėti, klysta. Juk vaiko organizmas vystosi nuolat. Jis auga ir stiprėja. Jei vaikas per žiemą paauga 3-5 cm, tai padidėja ir jo svoris, o raumenys turi vystytis kartu su ūgiu ir svoriu. Žinoma, žiemą būna mažiau galimybių judėti, nes kartais išeiti pažaisti į lauką sutrukdo blogas oras. Tada tėveliai sako, kad vaikai namie „eina galvomis“. Juk vaikai pripratę daug judėti, lakstyti, o atšalus orams išgirsta – „sėdėk ir nejudėk“. Tai vaikams netinka. Tėveliams reikia pasirūpinti, kad vaikas ir žiemą galėtų būti fiziškai aktyvus.
Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2013 sausis
[pb_builder]
Padėkime išsidūkti
Kai išleidžiame vaikus į darželį, manome, kad ten vaikas bus visapusiškai lavinamas – ir dainuos, ir lipdys, ir sportuos.
Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. O sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas fiziškai aktyvus turėtų būti apie 3-4 valandas per dieną.
KOKIAS SAVYBES GALIMA LAVINTI IKI MOKYKLOS
Labai svarbu ugdyti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Be to, svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, po fizinių ir psichinių krūvių išmokyti vaikus atsipalaiduoti, ugdyti norą būti atkakliam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis.
3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Svarbu ugdyti ir vaikų reakciją į garsinį, regimąjį ir žodinį signalą.
3-5metų vaikų ištvermei ugdyti labiausiai tinka žaidybinė programa.
Fiziniai pratimai ištvermei ugdyti turėtu trukti:
3-4 metų vaikamas iki 1,5min,
4-5 metų – 2min,
6-7 metų –iki 3min.
Tų žaidimų intensyvumas turėtų būti apie 50 procentų nuo maksimalaus intensyvumo.
Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis. Pastoviai kartojant judesius jie tobulėja, ir vaikai gali atlikinėti vis sudėtingesnius pratimus.
Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai. 3-4 metų vaikams jėgą galima ugdyti su lengvais daiktais: virvelėmis, lazdelėmis, kubeliais, lankais, o vyresnio amžiaus vaikams jau padidinti daiktų svorį (galima jau pradėti naudoti kimštinius kamuolius, kurių svoris iki 1kg, lipti virvėmis į viršų, laipioti per tam tikras kliūtis, atlikinėti įvairius šuoliukus, mėtyti svorelius).
Konsultuoja Mindaugas Pocius,
Judesio studijos ,,Strakaliukas“ vadovas
Vaikai juda mažiau, negu reikia
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Smagu, kai 3 metų vaikas moka žaisti kompiuteriu, bet ar tai gerai jo sveikatai?
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Šios normos laikosi tik 9-16% vaikų.
Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų – nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų – nuo 15000 iki 20000. Noriu pabrėžti, kad vaikų požiūrį į sveikatą, fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną formuoja tėvai.
Ir darželyje juda nepakankamai
Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį. Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Tačiau tėveliams reikia suprasti, kad vaikai mieliau žaidžia su savo bendraamžiais….
Judrumas vasarą ir žiemą
Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke. Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t. Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė – tai virvė, chalato diržas ar pan. Ant žemės išdėliokite popieriaus
lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Vaikas netik sportuos, bet ir pratinsis prie tvarkos…
Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems. Jei tam neturi galimybių, siūlyčiau tai patikėti profesionalams – vesti vaikus į būrelius
Kur lavintis mažiesiems
,,Kadangi pats turiu 4 metų dukrą, kuri yra labai aktyvus vaikas, tai pasigedome būrelių, kurie visapusiškai lavintų vaiką. Lankėme ir jodinėjimą, ir baletą, ir šokius, bet niekur neradome būrelių, kurie vaiką lavintų visapusiškai. Be to, vaikai pastatomi į tam tikrus rėmus, ir nejausdami judėjimo laisvės dažnai sako, kad nebenori lankyti tų būrelių. Kadangi pats esu baigęs mokslus ir dirbęs su vaikais, suprantu, kad reikia užsiėmimų, kur vaikas tiesiog galėtų iš žaidimų gauti fizinės ir emocinės naudos. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams, nes tame periode labai daug kas vystosi“, – sako treneris Mindaugas Pocius.
Jis pradėjo domėtis mažylių sportu: aiškinosi, kokia yra rinkos pasiūla. Vaikams nuo 4-5 metų jau siūloma lankyti plaukimą, karatė užsiėmimus, šokius, gimnastiką… Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką. Vaikai tose užsiėmimuose yra mokomi tai sporto šakai reikalingų judesių, ir mokomi užduočių principu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai greitai praranda susidomėjimą dėl tų pačių judesių rutinos. Yra dar ir kineziterapija, tačiau ten dažniausiai užsiiminėjama, kai vaikai turi tam tikrų sutrikimų.
Judesių studijos veikla
Judesių studijoje vaikai suskirstomi pagal biologinį amžių ir jų panašų fizinį išsivystymą į mažas grupeles po 5-8 vaikus.
3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys. ,,Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. Užsiėmimų pabaigoje vaikams leidžiame užsiimti jiems patinkama veikla (jie dažniausiai kartoja praeitų užsiėmimų pratimus“, – sako M.Pocius.
4-6metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse. Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių. Visus išmoktus judesius vaikai estafetėse ir žaidžiant komandinius žaidimus.
Kada laikas sportui
Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis. Jis greitai perpras jos specifiką ir nesunkiai pasieks gerų rezultatų, net ir pradėjęs žymiai vėliau sportuoti nei kiti jo bendraamžiai.
Jei tėveliai turi galimybių, reikėtų aplankyti kuo daugiau būrelių, kad pamatytų, kur vaikas geriausiai jaučiasi, kur jam geriausiai sekasi.
Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Vaikas, kuris nemėgsta lenktyniauti ir greitai bėgioti, nebus sprinteriu, jei neturi klausos- nebus dainininkas, jei neturi lankstumo ir plastiškumo – nebus geru šokėju…
Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Ar reikėtų duoti laisvę rinktis, ar nubrėžti ribas, kad vieną sporto šaką turi lankyti pvz..: metus?
Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Reikėtų pasikalbėti su vaiku ir išaiškinti, kad su iškilusiais sunkumais reikia kovoti, o ne nuo jų bėgti .
Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų. Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus. Jei tėvai sportavo ar sportuoja, tai vaikai žymiai mieliau lanko tą pačią sporto šaką.
Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2012 vasaris[pb_builder]
Pirmieji žingsniai: nuo lytėjimo-masažo iki mankštos
Siekiant užauginti sveiką, energingą, stiprų ir laimingą vaikutį, skatinti judėti reikia pradėti nuo kūdikystės. Imtis veiksmų patartina jau pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais. Taip užmegsite tvirtesnį ryšį su vaiku, skatinsite jo aktyvumą ir formuosite fizinio aktyvumo įgūdžius. Pradėjus nuo ankstyvos kūdikystės, jūsų atžalai tai taps neatsiejama kasdienybės dalimi.
Puikus būdas pradėti – masažas kūdikiams. Lytėjimas – tai meilės ir dėmesio kalba, kurią kūdikiai geriausiai supranta. Jie jaučiasi gerai tuomet, kai tėveliai yra šalia, kai jaučia jų rankas, girdi balsą, mato akis. Būtent lytėjimo pojūtis – kūdikio būdas pažinti pasaulį.
Masažas ir mankšta sujungia fiziologinį bei psichologinį vaikučio vystymąsi ir lavina jį visapusiškai. Fizinių pratimų pobūdis, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, todėl mankštas yra rekomenduojama atlikti kartu su specialisto pagalba. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems buvo daromas masažas ir gimnastikos pratimai pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius, kurie to nepatyrė, psichiniame, protiniame ir fiziniame vystymesi. Neišnešioti kūdikiai, gaudami masažo procedūras, žymiai greičiau atstato savo funkcijas, kai kada net pralenkia savo laiku gimusius bendraamžius.
Kūdikius galima pradėti masažuoti nuo pirmųjų dienų, tačiau dažniausiai pradeda nuo antrojo mėnesio. Tada mama su mažyliu būna apsipratusi ir kūdikis įgavęs dienos rėžimą. Masažuoti gali pati mama ar tėtis, tačiau kūdikiui sparčiai augant kas kart keičiasi (prisideda naujų) masažo pratimų vėliau ir gimnastikos pratimai. Todėl pravartu specialisto patarimai, pamokymai.
Kaip ir suaugusiems taip ir kūdikiams masažo negalima atlikti iškart po maitinimo, geriau po valandos. Prieš masažą reikia su kūdikiu pabendrauti, nuteikti maloniai. Sukūrus savo masažo ritualą su laiku mažylis tiesiog lauks šio malonumo.
Masažui reikia pasiruošti:
• patalpa turi būti išvėdinta ir šilta (20-210C temperatūros);
• neturi būti ryškios šviesos, triukšmo, neįprastų kvapų, kad neblaškytu mažylio;
• mamos rankos šiltos, nuplautos, be papuošalų;
• masažo negalima daryti jei vaikutis serga ir 1-2 paras po skiepų ir jei serga rimtomis (širdies, kepenų, ir inkstų ligomis.
Reguliaraus masažo ir mankštos nauda:
• normalizuoja raumenų tonusą ir skatina jų vystymąsi;
• gerina medžiagų ir deguonies apykaitą organizme;
• aktyvina smegenų ir nervų sistemos veiklą;
• gerina virškinamojo trakto ir imuninės sistemos veiklą;
• stiprina kaulus, gerina judesių koordinaciją ir kūno laikyseną.
Parengė: VŠĮ Judesio studija „Strakaliukas”[pb_builder]
Pirmiausia fizinis lavinimas – sporto šakos pasirinkimas vėliau
Sportas – žmogaus sveikatos ir energijos pagrindas. Tokia frazę daugelis esame šimtą kartų girdėję. Šiuo metu pastebimas sveikos gyvensenos bumas: daugėja bandančių lieknėti, valyti organizmą, subalansuoti mitybą. Kaip grybai po lietaus dygsta fitneso, jogos centrai ir sporto salės suaugusiems. Natūralu, kad nepamirštame ir savo vaikų. Tad nuo kada ir kur juos leisti sportuoti? Pabandysime į šiuos klausimus atsakyti.
Vaikų norai greitai keičiasi. Tėčio emocingai stebimas futbolo čempionatas gali paskatinti norą spardyti kamuolį, o krepšininkų pergalė – mėtyti į krepšį. Dažnas vaikų noras keisti sporto šaką gali padėti surasti jam tinkamiausią. Sportas vaikams suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo drausmę, stiprina fiziškai, padidina bičiulių ratą bei sukelia malonių emocijų. Galimas ir neigiamas sportinės veiklos poveikis. Pavojingiausias – netinkamai parinktas fizinis krūvis bei fiziniai pratimai. Tinkamas fizinis lavinimas būtinas nuo mažų dienų, nes pasekmės gali būti negrįžtamos. Tėveliai turėtų suprasti, kad kiekvienas paaugtas vaiko centimetras ir padidėjęs svoris reikalauja ir stipresnių raumenukų, sanarių. Todėl bet koks netinkamas krūvis arba jo visiškas nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip netaisyklinga eisena, bėgimas, laikysena ir kiti sutrikimai.
Pasak „Strakaliuko“ vadovo atletinio rengimo trenerio Mindaugo Pociaus, paruošusio ne vieną Lietuvos čempioną vaikų amžiaus grupėje, labai svarbu, kad tėveliai neskubėtų nulemti vaiko sportinės ateities, anksti parinkdami vieną sporto šaką, nepalikdami pasirinkimo. Visi tėveliai nori, kad atžalos pasiektų kuo geresnių rezultatų pasirinktose sporto šakose. Jie dažnai galvoja, kad kuo anksčiau vaikai pradės sportuoti tam tikrą sporto šaką, tuo geresni bus sportiniai įgūdžiai ir aukštesni rezultatai. Pasak Mindaugo, tokia nuomonė yra klaidinga. Ši teorija taikytina tik jaunose sporto šakose, kurių sportininkai baigia karjeras būdami 18-20 metų amžiaus (pvz. gimnastika, baletas ir t.t.).
Trenerio rekomendacijos:
• Tėveliams reikia stengtis, kad vaikas kuo daugiau judėtų, jau nuo tada, kai pradeda vaikščioti;
• Reikia ugdyti visas vaikų raumenų grupes;
• Ugdyti koordinaciją, staigumą, vikrumą. Tam tinka judrūs žaidimai;
• Neskirti per didelių krūvių;
• Reguliariai tikrinti vaiko laikyseną;
• 10-14 metų vaikams pasirinkti sporto šaką ir pradėti tikslingai sportuoti. Tik tokio amžiaus išryškėja fiziologinės savybės ir jų tinkamumas konkrečioms sporto šakoms.
Tačiau, jei jūs su vaiku dirbsite nuo mažens, lavindami staigumą, vikrumą, greitumą, koordinaciją, tai jis, sulaukęs 10-14 metų amžiaus, bus tinkamas bet kuriai sporto šakai.
Parengė „Strakaliuko” kolektyvas[pb_builder]