Maisto produktai ir cukrūs

Maisto produktai ir cukrūs

Kas tai?

Cukrūs – tai maisto produktuose esantys monosacharidai ir disacharidai arba  tai gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė, laktozė. Kartais cukrūs dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais. Neretai žmonės suvartoja daugiau cukrų nei jie mano. Populiariausia iš cukrų yra sacharozė [1] [2].

Kokie yra cukrų šaltiniai?

Vaisiuose, uogose, daržovėse, pieno produktuose natūraliai yra cukrų. Tačiau bene svarbiausias cukrų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Tiek natūraliai maiste esantys, tiek pridėti cukrūs yra paprastieji angliavandeniai, kuriuos organizmas panaudoja energijai. Vienas gramas cukrų – 4 kilokalorijos, tiek pat kaip ir kitų angliavandenių. Taigi – nedidelis cukrų kiekis yra puikus energijos šaltinis. Kodėl reikia riboti jų vartojimą?

Kodėl reikia mažinti cukraus vartojimą?

Per gausus cukrų vartojimas kenkia sveikatai. Dažnas daug cukrų turinčių maisto produktų vartojimas gali padidinti riziką:

  • atsirasti antsvoriui ir nutukimui;
  • gali padidinti trigliceridų koncentraciją, neigiamai veikti gliukozės ir insulino kiekį;
  • susirgti II tipo cukriniu diabetu;
  • atsirasti kraujotakos ligoms;
  • atsirasti dantų ėduoniui.

 

Kiek rekomenduojama vartoti?

Daug sudėtinių angliavandenių (polisacharidų) turintys maisto produktai sudaro maisto produktų pasirinkimo piramidės pagrindą: grūdinių produktų (rupios duonos, košės ir kt.) rekomenduojama vagyti kelis kartus per dieną. Tačiau maisto produktai, kuriuose gausu cukrų (saldainiai, saldūs kepiniai ir kt.), yra maisto produktų pasirinkimo piramidės viršūnėje – rekomenduojama juos vartoti retai ir mažai. Rekomenduojama, kad iš rafinuotų, pridedamų cukrų gautume ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos (visi angliavandeniai turėtų sudaryti 45 – 60 proc. paros maisto davinio energinės vertės).

piramide

 

[table id=6 /]
Kaip mažinti cukraus vartojimą?

Svarbus žingsnis sveikatai palankios mitybos link yra cukraus vartojimo mažinimas, pataria Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai. Sumažinti cukrų galima:

  • Sumažinti pridedamų cukrų (cukraus) kiekį tuose maisto produktuose, kuriuos vartojama nuolat, pvz., rytinėje košėje, kavoje ar arbatoje;
  • Riboti gaiviųjų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, vartojimą: stiklinėje saldaus gėrimo yra šaukštas cukraus;Valgymo lekste
  • Jei norima saldaus užkandžio, vietoj pyragaičio rinktis vaisius – juose taip pat yra cukrų, tačiau yra ir naudingų organizmui vitaminų, mineralinių medžiagų bei skaidulinių medžiagų;
  • Pridedamo cukraus kiekį mažinti palaipsniui – ilgainiui nesijaus didelio skirtumo;
  • Bent dalį į maistą pridedamų cukrų (cukraus) galima pakeisti maistą pagardinant riešutais, vanile, apelsinų ar citrinų ekstraktais, vietoj cukraus galima įdėti daugiau prieskonių – imbiero, kvapiųjų pipirų, cinamono, muskato;
  • Skaityti maisto produktų etiketes ir rinkitės tuos maisto produktus, kurių sudėtyje yra mažiau cukrų.

 

 

___________________________________________________________________________________________________

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Cukrus

2. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė

3. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Aplinkairsveikata/30.htm[pb_builder]

Maisto produktai ir cukrūs

Rutulio stūmimas

Rutulio stūmimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi kas toliau nustums (numes) sunkų metalinį rutulį. Šiais laikais vyrų varžybose yra naudojamas 7,25 kg svorio įrankis. Rutulys stumiamas iš 2,135 m skersmens apvalios aikštelės.

rutulio-stumimas-shema%20jpg.

Technika:

Išskiriami trys veiksniai, kurie nulemia gerą sportininko rezultatą:

1. įrankio išstūmimo greitis (geriausi rutulininkai išstumia rutulį 14m./sek. greičiu);
2. išstūmimo kampas (tinkamiausias 40-42 laipsniai);
3. sportininko ūgis.

Pradinė padėtis, pasirengimas šoksniui, šoksnis, baigiamieji judesiai ir pusiausvyros išlaikymas – tai rutulio stūmimo ciklas.

Pradinė padėtis: rutulys padedamas ant delno, nykštys ir mažylis rutulį prilaiko iš šonų. Taip paimtas rutulys priglaudžiamas prie kaklo. Alkūnė nukreipta į šoną ir šiek tiek pakelta į priekį. Sportininkas stoja prie užpakalinės rato pusės nugara stūmimo kryptimi.

Pasirengimas šoksniui: prieš pradėdamas šoksnį sportininkas pasilenkia, liemuo lenkiamas į priekį beveik lygiagrečiai su žeme.

Šoksnis: sportininkas atlieka šoksnį dešinės kojos pėda beveik slysdamas sektoriaus paviršiumi ir statydamas ją kuo greičiau po savimi.

rutulioBaigiamosios pastangos: po šoksnio, pastačius kairę koją, be sustojimų rutulį pradedama stumti, tai yra pradedami baigiamieji judesiai. Šioje rutulio stūmimo dalyje, trunkančioje 0,4-0,5 sek. registruojamas didžiausias rutulio judėjimo pagreitis. Visi šie judesiai turi būti atliekami vis greičiau ir baigiami padidintomis raumenų pastangomis.

Pusiausvyros išlaikymas: metikas išstūmęs rutulį peršoka nuo kairės kojos ant dešinės. Šie judesiai atliekami, kad būtų išlaikyta pusiausvyra ir nebūtų peržengta rato riba.

Rutulio stūmimas atliekant apsisukimą: metikas stovi nugara metimo kryptimi, liemuo paveiktas pečių posūkio sukamas dešinėn, tuo metu dubens padėtis nesikeičia. Kūno svoris labiau perkeliamas ant dešinės kojos, kairės pėdos priekine dalimi liečiamas pagrindas. Iš šios padėties pradedamas posūkis metimo kryptimi.

 

Taisyklės:

Parengiamuosius metimus burtais nustatyta tvarka galima atlikti tik specialiai įrengtose vietose ir vadovaujant teisėjams. Kvalifikaciniuose stūmimuose dalyviai turi 3 bandymus, po kurių įvykdę normatyvą arba patekę į 12-tuką patenka į finalines varžybas, kuriose turi dar 3 bandymus ir išaiškinamos vietos nugalėtojų.

Visi metimų rezultatai apvalinami mažėjančia tvarka 0,01 m.tikslumu. Aukštesnę vietą užims sportininkas pasiekęs geresnį rezultatą, jei rezultatai lygūs reikia žiūrėti ankstesniuosius, o jei ir ten lygu daryti permetimus.

 

Pasaulio rekordininkai

Lauko pasaulio rekordai:

Randy Barnes, 23,12 m, 1990 m. Vestvudas, JAV;

Natalya Lisovskaya, 22,63m, 1987 m., Maskva, Tarybų Sąjunga.

Uždarų patalpų rekordai:

Randy Barnes, 22,66 m, 1989 m. Los Andželas, JAV;

Helena Fibingerova, 22,50 m, 1977 m., Jablonecas prie Nicos, Čekoslovakija.

 

Lietuvos rekordininkai:

Lauko rekordai:

Donatas Stonkus, 21,10 m, 1985 m., Kaunas;

Danguolė Bimbaitė, 20,27 m, 1987 m. Leselidzė.

Uždarų patalpų rekordai:

Saulius Kleiza, 20,69 m, 1987 m., Kaunas;

Danguolė Bimbaitė, 19,60 m, 1984 m., Gomelis.[pb_builder]

Maisto produktai ir cukrūs

Ieties metimas

1

Ietys

Ieties metimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi, kas toliau numes ietį. Kitaip nei kitose metimo rungtyse, metama ne iš apskritimo, bet iš įsibėgėjimo takelio, padengto tokia pat danga kaip ir bėgimo takai. Daugelis stadionų turi įsibėgėjimo takelius abiejuose galuose, kad būtų galima išnaudoti palankų vėją.

Ietis susideda iš antgalio, korpuso ir apvijos. Vyrų varžybose naudojama ietis sveria 800g. ir yra 260-270 cm ilgio; moterų – sveria 600g, yra 220-230 cm ilgio. Apvija yra ieties svorio centro ribose. Vyrų ieties apvijos ilgis – 15-16 cm, moterų – 14-15 cm. Ietis yra metalinė, o apvija – iš virvės. Ietį galima mesti iš vietos ir įsibėgėjus.

 

Technika:

Praktikoje ietis laikoma dviem būdais:

1. ietis paimama taip, kad rodomuoju pirštu ir nykščiu būtų užkabintas apvijos kraštas.
2. antruoju būdu apvijos kraštas užkabinamas didžiuoju pirštu ir nykščiu, o rodomasis laisvai liečia jos metalinę dalį. Ietis laikoma už apvijos turi gulėti delne įstrižai.

2

Įsibėgėjimo ilgis yra 20-35 metrai tiesiaeigis ir dalijamas į dvi dalis:

1. pirma dalis – bėgama priekiu išmetimo kryptimi iki 6-12 žingsnių;

2. antra dalis – nuo ieties užsimojimo žymės iki metimo ribos 6-8 žingsniai. Dauguma ieties metikų antroje dalyje padaro 6 kryžminius žingsnius.

Baigiant: labai staigiai kairė koja perkeliama į priekį ir statoma ant žemės nuo kulno visa pėda. Tuo metu dešinė koja sukamuoju judesiu į kairę kreipia dubenį ir krutinę metimo kryptimi. Kūnas išsiriečia lanku. Išmetimo kampas 30-40 laipsnių. Baigiamųjų pastangų metu kairė koja nuo linijos turi būti kiek atokiau, kad liktų vietos neperžengiant ribos perkelti dešinę koją. Ieties metikai įsibėgėdami turi pasiekti didelį greitį, todėl jų kūno sudėjimas panašesnis į sprinterių nei į kitų metikų, kuriems būdingas stambus kūno sudėjimas. Paleidžiama ietis gali pasiekti 110 km/h greitį.

Taisyklės:

– kiekvienas dalyvis meta ietį tris kartus;3

– pirmi aštuoni toliausiai numetę sportininkai arba įvykdę normatyvą, patenka į finalines varžybas ir dar kartą meta ietį tris kartus;

– toliausiai ietį numetęs sportininkas tampa nugalėtoju.

Visų dalyvių metimų rezultatai yra apvalinami mažėjančia tvarka 0,01 metrų tikslumu. Jeigu rezultatai kelių sportininkų yra lygūs, tada lyginami ankstesni metimai ir jų rezultatai, o jei ir tų metimų rezultatai lygūs, tada reikia daryti permetimus. Kuo aukštesnis rezultatas, tuo labiau artėjama prie prizinės vietos.

Bandymas įskaitomas tada, kai ietis nukrenta ieties kritimo zonoje, prieš tai įsibėgėjus bėgimo taku. Du teisėjai stebi, kad sportininkas neperžengtų tako ribų. Linijos ribojančios įrankio kritimo zoną į jos plotį neįeina. Jeigu ietis mažiausiai liečia įrankių kritimo zonos liniją, tada bandymas neužskaitomas ir dar kartą pakartoti jo negalimą. Sportininkas negali išeiti iš bėgimo tako, kol ietis nepasiekia žemės. Išeiti galima tik atgal praėjus linijas nupieštas bėgimo tako šonuose. Draudžiami bet kokie posūkiai ar apsukimai su ietimi sektoriuje. Ieties negalima sviesti ar mesti šonu, ar kokiu kitu būru. Tai draudžiama. Ieties metimo varžybos rengiamos tik atvirose vietose.

 

Pasaulio rekordininkai:

Jan Železný, 98.48 m, 1996 m., Jėna, Vokietija;

Barbora Špotáková, 72.28 m, 2008 m., AAF pasaulio atletikos finalas, Štutgartas, Vokietija.

 

Lietuvos rekordai:

Tomas Intas, 82,94 m., 2004 m., Banska Bistrica;

Indrė Jakubaitytė, 63,65 m., 2007 m., Kaunas.

[pb_builder]