Ropojimas – tai viena iš daugelio, žmogaus motorinio vystymosi stadijų. Tai stiprina visus raumenis, vaikas vystosi stipresnis fiziškai, ypač treniruojami tie raumenys, kurie vėliau laikys stuburą, kai vaikas atsistos ant kojų.
Dažniausiai vaikai pradeda ropoti nuo 6 – 12 mėn. Kūdikis gali ir neropoti dėl paprastos priežasties – jis silpnas fiziškai.
Ropojimo nauda:
– vaikutis tyrinėja aplinką, savarankiškai juda viską tyrinėdamas;
– pagerėja rankų bei kojų judesių koordinacija, socializacija;
– turi įtakos regėjimo įgūdžiams gerinti;
– stimuliuoja smegenų veiklą;
– tobulėja socialinis ir emocinis vystymas. Atsiranda savarankiškumo ir pasitikėjimo jausmas. Pagerėja vaiko motorinis vystymasis;
– ropojimas sąlygoja neurologinės raidos progresavimą, pagreitėja socialinis-emocinis brendimas (dažniau reiškiamos teigiamos-neigiamos emocijos, taip kūdikis ugdosi pats);
– vaikutis praranda aukščio baimę;
– svarbiausia kūdikį iki 12 mėn. kuo rečiau laikyti vertikalioje padėtyje, nes kitaip jie ir neišmoks ropoti;
– moksliniais straipsniais remiantis ropojimas taip pat sumažina kūdikių viduriavimo riziką.
Ropojimas vaidina svarbų vaidmenį kūdikio vystymosi periode:
– suteikia kūdikiui stiprybės;
– gerina pusiausvyrą;
– atsiranda stuburo judesių derinimas;
– gerėja galvos kontrolė;
– ugdomas erdvinis regėjimo įgūdis;
– pagreitėja socialinis bei emocinis vystymasis;
– ropodamas kūdikis naudoja visus savo kūno raumenis;
– kūdikis dirba su visu savo kūno svoriu, stiprina liemens, pečių, rankų bei kojų raumenis;
– ropojimo metu kūdikis laiko visą savo kūno svorį ant rankų, o tai gerina smulkiosios motorikos vystymąsi;
– svarbų vaidmenį ropojimas vaidina formuojant fiziologinius stuburo linkius, kurie yra svarbūs stuburo funkcijai ateityje;
– kai kūdikis pradeda judėti nepriklausomai, jis savarankiškai nusistato sau naujus tikslus, gerėja pasitikėjimas savo jėgomis;
– kliūčių ruožas su apylankomis dar labiau sustiprins kūdikį fiziškai. Kliūtys gali būti pagalvės, kurias reikia perropoti, dėžės, kurios turi būti apeinamos, kėdė, pro kurią smagu pralįsti, ir t. t.;
– kopimas į kalną. Ropščiantis į viršų dirba visai kitos raumenų grupės. Kalnu greitai gali virsti pagalvių rietuvė, mamos ar tėčio kūnas.
Nėra nei vieno mokslinio straipsnio, kuris nurodytų, jog ropojimas sukelia neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
Norint kad kūdikis pradėtų ropoti, reikia kūdikį kuo ilgiau išlaikyti gulėjimo ant pilvo padėtyje. Gulėjimas ant pilvo labai sustiprina kaklo, nugaros bei rankų raumenis. Šių raumenų stiprumas suteikia galimybę nepriklausomai apsiversti, atlikti rankos-kelio poziciją bei yra pagrindas ropojimui.
Paskatinti savo kūdikį ropoti galite šiais metodais:
– parodykite pavyzdį ir ropokite kartu su mažyliu;
– paguldyti mažylį ant savo kojos (mažylis paguldytas ant pilvo) ir – kelti savo koją šiek tiek į viršų-žemyn, į viršų-žemyn (imituoti jojimą);
– kai kūdikis yra “ant keturių” pozicijoje savo ranka duoti atramą pėdutėms, galite šiek tiek pastūmėti mažylį į priekį;
– priešais kūdikį padėti įdomius žaislus, skatinti jį judėti į priekį;
– ropoti padeda įvairūs tuneliai, netgi namuose esantys šuo ar katė;
namuose padaryti kliūčių ruožus pagalvėmis, didesniais žaislais ir pan.
Ropojimas atgal atsiranda tada kai vaikas išmoksta ropoti į priekį, rankos labai sustiprėja. Ropojimas atgal paprastai trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Žinoma, jeigu vaikas gimė neišnešiotas ropojimas prasidės kiek vėliau negu išnešioto vaikelio.
Jeigu kūdikis neropoja tikėtina, kad:
– gali būti fiziškai silpnesnis;
– nevisiškai išlavinti motoriniai įgūdžiai;
– erdvinis gebėjimas bei kūno balansas suvokiamas truputį kitaip.
Kaip Jūsų kūdikis ropoja:
Klasikinis Atbulas
Žvalgybininkas Šliaužimas sėdint
Ropojimas „meška” Viena koja
Naudota literatūra:
Adolph K.E., Cole W.G., Komati M.(2012). How Do You Learn to Walk? Thousands of Steps and Dozens of Falls Per Day. Child Development.
Adolph, K. E. & Berger, S. A. (2006). Motor development, 53, 163-192.
Davies M. (2008). Movement and Dance in Early Childhood. London: SAGE Publications Ltd.
Karasik, L. B., Tamis-LeMonda, C. S., & Adolph, K.E. (2011). The transition from crawling to walking and infants’ actions with objects and people. Child Development, 82, 1199-1209.
Visser, M. 2007, Masters study: The impact of crawling on pencil grasp and control, as well as visual perceptual skills in 5 and 6 year old children. Johannesburg: Wits Department of Occupational Therapy.
http://www.kidspot.com.au/crawling/#note-13
Parengė
Strakaliukas[pb_builder]