Šuolio į tolį rungtys
Trišuolio rungtis
Šuolis į tolį – lengvosios atletikos rungtis, kurios metu sportininkas įsibėgėja ir atsispiria nuo specialios lentelės. Nuo jos ir matuojamas šuolio ilgis.
Inventorius
Batai – „startukai”.
Paspara – tai atsispyrimo lentelė, nuo kurios įsibėgėjęs sportininkas atsispirdamas šoka į tolį. Pasparos ilgis – 20 cm,o plotis – 1,22 m. Paspara žymima balta linija. Už pasparos dedamas peržengimo indikatorius ir jo priekyje 1 cm plastelino linija, jo paviršius turi būti 0,7 cm iškilęs virš atsispyrimo lentelės.
Šuoliaduobė (nušokimo zona) yra 2,75 m pločio ir 7 – 9 m ilgio.
Rungties technika
Šuolį į tolį sudaro šios fazės: įsibegėjimas, atsispyrimas, skriejimas oru, nušokimas. Pagal tai kokius judesius sportininkas atlieka ore, šuolis gali būti: susilenkus, išsilenkus ir žirklėmis. Šuolio į tolį rezultatą lemia įsibėgėjimo greitis, atsispyrimo galingumas ir ore judesių tobulumas.
Įsibėgėjimo atstumas: vyrams – 37–50 m, moterims – 30–39 m. Baigiant įsibėgėjimą vyrų greitis siekia 10–10,7 m/s, o moterų – 8,8–9,5 m/s.
Atsispyrimas: paskutinio žingsnio metu atsispyriamąja koja į priekį mojama sulenkus per kelį, bet žingsnio pabaigoje ji greitai ištiesiama ir tokioje padėtyje greitai užgriebiamuoju judesiu statoma truputi toliau nuo kulno ant lentelės (pasparos). Vertikalus greitis atsispyrimo metu būna 3 – 3,6 m/s, o jėga 600 – 700 kg.
Skriejimo fazė: atsispyrus nuo lentelės ir judant balistine trajektorija jokie judesiai ore negali pakeisti BKMC (bendro kūno masės centro) judėjimo. Išlėkimo atsispyrimo kampas svyruoja nuo 17 iki 27 laipsnių.
Šuolis į tolį susilenkus: po šuolio žingsnio sportininkas abi kojas pritraukia prie krūtinės. Abi rankos išmotos aukštyn padeda tiesiai laikyti liemenį. Po to kojos per kelius tiesiamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų ir nušokama. Rankos staigiai mojamos žemyn – atgal – pirmyn.
Šuolis į tolį išsilenkus: panašus į susilenkus būdą. Skriedamas sportininkas išsilenkia atgal artėjant prie žemės liemuo lenkiamas į priekį. Šiuo momentu kojos mojamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų, o rankos tuo metu atgal.
Šuolis į tolį žirklėmis: tai lyg bėgimo tęsinys ore. Paprastai šuolininkas ore atlieka 2,5 žingsnio. Aukšto meistriškumo sportininkai, kurie nušoka virš 8 m, ore padaro 3,5 žingsnio. Šuolis atliekamas taip: sportininkas atsispyręs leidžia mojamąją koją žemyn ir judesių virtinė atliekama kaip bėgime, kol nušokama.
Nušokimas: rezultatas nemažai priklauso nuo teisingo nušokimo. Atlikdamas šią šuolio fazę sportininkas pritraukia kojas prie liemens, rankos mojamos pirmyn-žemyn atgal. Kojų pėdos kūno susilenkimo metu turi tik priartėti, bet nepakilti BKMC. Visais šuolių į tolį būdais į šuoliaduobę nušokama vienodai. Kai tik kulnai paliečia žemę tuoj pat reikia lenkti kojas per kelius ir dubenį.
Bandymui atlikti šuolį skiriama 1 minutė. Laikas skaičiuojamas nuo tada, kai sportininkas pakviečiamas šuoliui, likus 15 s iki laiko pabaigos, teisėjas iškelia geltoną vėliavėlę arba mirksi tablo, pranešdamas sportininkui, kad jo laikas eina į pabaigą.
Bandymas neužskaitomas, jei sportininkas:
1) peržengė lentelę;
2) nušokęs išėjo atgal;
3) šokdamas ranka atsirėme už šuoliaduobės ribų;
4) abiem kojom atsispyrė nuo lentelės;
5) šuolio metu nepasiekė šuoliaduobės;
6) šuolio metu darė salto.
Eksperto žodis
„Strakaliuko” klausimus atsako Lietuvos rekordininkas šuoliui į tolį TOMAS BARDAUSKAS.
Kokių savybių reikia šuoliui į tolį?
Šuolinkas turi būti greitas ir šoklus, taip pat koordinuotas. Labai svarbu jausti ritmą, turėti reaktyvias pėdas. Geri šuolininkai būna žaismingi, emocingi, bet kartu ramūs, moka susikaupti ir atsiriboti nuo aplinkos.
Kokius gebėjimus svarbu ugdyti 4-10 metų vaikams?
Ankstyvoje vaikystėje svarbu ugdyti visas fizines ypatybes, ypač kompleksines – vikrumą, koordinaciją. Šios savybės susijusios su CNS (centrinė nervų sistema) veikla, todėl turi platesnį pritaikymo lauką. Vikrumui svarbu judesių greitis, dažnumas, reakcijos laikas, greitas reagavimas į besikeičiančias sąlygas, o koordinacijai – pusiausvyra, skirtingų judesių pajautimas, derinimas ir išdėstymas erdvėje. Pagrindiniai koordinaciniai gebėjimai ugdomi iki 11 metų.
Ar tokio amžiaus vaikuose jau galima „atrasti“ šuolininkus į tolį?
Potencialūs „šuolininkai” jau matosi vos atvedus vaiką į užsiėmimus, tačiau antropometriniai duomenys vėliau pakoreguoja pasirinkimą. Šuolininkas turėtų būti įvairiapusis ir nereikia siekti ankstyvos specializacijos bei neforsuoti rezultatų. Svarbu nepamiršti, kad šuoliai yra asimetrinė sporto šaka, kai ugdoma viena pusė daugiau nei kita, be to, judamojo-atraminio aparato apkrovos yra per didelės nesubrendusiai kaulinei sistemai. Tai turi ateiti palaipsniui ir savaime.
Pasaulio rekordininkai
Vasaros:
Mike’as Powellas (JAV), 8.95 m (+0.3 m/s), 1991 m. Pasaulio čempionatas, Tokijas, Japonija;
Galina Chistyava (SSRS) , 7.52 m (+1.4 m/s), 1988 m. Leningradas (dabar Sankt Petreburgas) – Sovietų Sąjunga.
Žiemos:
Carlas Lewis (JAV), 8.79 m, 1984 m. Millrose žaidynės, Niujorkas, JAV;
Heike’as Drechsleras (Rytų Vokietija), 7.37 m, 1988 m. Viena, Austrija.
Lietuvos rekordininkai
Vasaros:
Povilas Mykolaitis, 8,15 m, 2011 m. Kaunas;
Irena Oženko, 7,20 m (+2.0 m/s), 1986 m. Budapeštas;
Žiemos:
Povilas Mykolaitis, 8,13 m, 2005 m. Kaunas;
Nijolė Medvedeva, 7,01 m, 1987 m. Kaunas;
Strakaliukų rekordai:
6 metų Arminas Vilkas – 1,73 m;
5 metų Austėja Pociūtė – 1,47 m;
5 metų Arminas Vilkas – 1,60 m;
4 metų Martis Kuckailis – 1,25 m;
4 metų Emilija Kazlauskaitė – 1,21 m;
3 metų Ema Ragauskaitė – 1,04 m.
[pb_builder]