Kuo vaizduotę lavinantys žaidimai gali būti naudingi fizinei ir emocinei vaiko raidai

Kuo vaizduotę lavinantys žaidimai gali būti naudingi fizinei ir emocinei vaiko raidai

Žaidimai turėtų būti pagrindinis užsiėmimas mažiesiems. Būtent tam reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Kol suaugusieji pilnu etatu atlieka savo darbus, mažųjų pareigos turėtų vadintis žaidėjai. Vaizduotę lavinantys vaidmenų žaidimai padeda geriau pažinti supantį pasaulį ir pačius save. Žaidžiant stiprėja socialiniai, emociniai, judamieji įgūdžiai, ugdomas kritinis mąstymas.

Tad jei kada kils noras nutraukti įsijautusius vaikus ar ims atrodyti, kad pasirinkti užsiėmimai vaikams nieko neduoda, stabtelkite ir prisiminkite, kad žaidimai naudingi mažiausiai penkių esminių įgūdžių ugdymui.

  1. Padeda ugdyti kalbą: ar pastebite, kad net ir žaisdami vieni, vaikai kalba garsiai tai padeda jiems išmokti reikšti mintis. Kartais tyliai paklausykite žaidžiančių savo vaikų tai puikus būdas pamatyti, kaip vystosi jų kalbiniai ir socialiniai įgūdžiai, pastebėti, kokius žodžius vartoja, kaip formuluoja sakinius, ar skiriasi kalba, kai vaikas įsijaučia į skirtingą vaidmenį (žaidžia namus, daktarus, policininkus, gaisrininkus, pasakų herojus ir pan.).
  2. Paspartina socialinį ir emocinį vystymąsi: vaidmenų žaidimai (simuliuojant įvairias profesijas, knygų ar filmų herojus) suteikia vaikams galimybę įsijausti į skirtingus vaidmenis ir pabuvoti įvairiose situacijose. Žaisdami su kitais žmonėmis draugais, kaimynais, šeimos nariais, vaikai ugdo savo socialinius įgūdžius. Poroje ar grupėje jie mokosi bendradarbiauti, dirbti komandoje. Taip pat stiprinama empatija. Daugiau laiko su įvairiais žmonėmis leidžiantys vaikai, ypač kartu žaisdami, jau ankstyvoje vaikystėje mokosi atpažinti bei įvardinti skirtingas emocijas bei suprasti kitų žmonių jausmus, poreikius.
  3. Didina vaikų savarankiškumą: vaikai, įsitraukę į įsivaizduojamą žaidimą, dažnai nereikalauja papildomo dėmesio. Jiems linksma ir be suaugusiųjų įsikišimo. Gebėjimas rasti smagios veiklos ir užsiimti patiems natūraliai lemia padidėjusį savarankiškumo jausmą.
  4. Moko kritinio mąstymo ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius: Įsivaizduojamas žaidimas suteikia vaikams galimybę susidurti su įvairiomis socialinėmis ir emocinėmis problemomis, kurias patirti gali tiek personažai, į kurių vaidmenį vaikai įsijaučia, tiek vaikai asmeniškai. Poroje ar didesnėje grupėje žaidimo metu sunku išvengti nesutarimų dėl skirtingų poreikių, norų, pageidavimų, tačiau dažniausiai vaikai patys supranta, kad norint, kad visiems būtų smagu ir žaidimas tęstųsi, būtina kartais ieškoti kompromisų, o konfliktus žaidimo dalyviai dažniausiai išmoksta spręsti savarankiškai.
  5. Judamieji gebėjimai: dažnai vaikai žaisdami daug juda, bėgioja, šokinėja, laipioja, karstosi, mosikuoja ir t.t. Tai pats natūraliausias vaikų fizinių gebėjimų ugdymas. Fizinei raidai naudingi ir ramūs žaidimai. Smulkios detalės (dėlionių, žaislų, konstruktorių) lavina smulkiąją motoriką.

Taigi siekiant, kad mažylis augtų sveikas ir puikiai vystytųsi tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai, socialiai, nebūtinai reikalingi brangūs ir madingi būreliai vaikams. Dažnai pakanka visai nedidelių investicijų į žaidimams svarbias pagalbines priemones:

  • mėgiamus, vaiko susidomėjimo sritį atitinkančius žaislus. Pavyzdžiui, jei mažylis mėgsta žaisti parduotuvę, galima nupirkti žaislinį kasos aparatą, o prekiauti įvairiais namie esančiais daiktais nuo maisto produktų iki buities reikmenų, jei svajoja apie kosmosą žaislinį teleskopą, būsimiems medikams gydytojo rinkinį ir pan. Dažnai, pasitelkus fantaziją, žaidimams puikiai galima pritaikyti ir namuose esančius daiktus.
  • paprastas kaladėles, kurios atlieka daug funkcijų tinka žaislinių namų, bokštų, sienų, pertvarų, apkasų statybai. Taip pat galima įsigyti kaladėlių, ant kurių galima ir piešti  Trys kaip vienas„.
  • keletą minkštų žaisliukų. Tiek pakanka, kad namuose ar ant pievutės būtų galima organizuoti sporto varžybas. Daugiau idėjų, kaip sportuoti su mažyliu namuose be papildomo inventoriaus, naudojant tik tai, kas yra namuose, galite rasti Atletino žaidime.

Parengė Strakaliukas[pb_builder]

„Strakaliuko” STORY

Kiekvieną ketvirtadienį pristatysime jums „Strakaliuko” idėją, kaip jis augo, kokių veiklų galite rasti sau ir savo vaikams, kodėl tai be galo naudinga jūsų augančiam vaikui.

„Strakaliuką“ šiuo metu lanko virš 300 vaikų, o nuo veiklos pradžios mūsų duris pravėrė daugiau nei 3000 mažųjų strakaliukų. Visus juos turėjom galimybę nors truputį pažinti – žinom ne tik vardus ir pasiekimus, bet ir charakterį, norus, tikslus. Tad norim daugiau papasakoti ir apie save – „Strakaliuko“ įkūrėjus ir kolektyvą, pasidalinti mintimis, planais, pristatyti ne tik tai, ką darome, bet ir, svarbiausia, kodėl. Didžiausias Lietuvoje vaikų sporto centras gimė iš noro pasidalinti šeimos atradimais ir padėti ne tik savo dukrai augti sveikai ir aktyviai, bet ir daug didesniam būriui vaikų. „Strakaliukas“  – gerokai daugiau nei verslas. Tai galimybė realizuoti savo idėjas, prisidėti prie visuomenės gerovės ir gyventi pagal savo vertybes, tai sąmoningų tėvų bendruomenė, tai vieta, kur vaikai visapusiškai lavinami. Artimiausiu metu plačiau papasakosime, kaip kilo mintis įkurti judesio studiją, su kokiais išbandymais susidūrėme ir kaip šeimos veikla išsiplėtė iki didžiausio šalyje vaikų sporto centro su unikalia metodika ir inventoriumi.

Padėkime išsidūkti

Kai išleidžiame vaikus į darželį, manome, kad ten vaikas bus visapusiškai lavinamas – ir dainuos, ir lipdys, ir sportuos.

Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. O sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas fiziškai aktyvus turėtų būti apie 3-4 valandas per dieną.

KOKIAS SAVYBES GALIMA LAVINTI IKI MOKYKLOS

Labai svarbu ugdyti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Be to, svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, po fizinių ir psichinių krūvių išmokyti vaikus atsipalaiduoti, ugdyti norą būti atkakliam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis.

3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Svarbu ugdyti ir vaikų reakciją į garsinį, regimąjį ir žodinį signalą.
3-5metų vaikų ištvermei ugdyti labiausiai tinka žaidybinė programa.

Fiziniai pratimai ištvermei ugdyti turėtu trukti:
3-4 metų vaikamas iki 1,5min,
4-5 metų – 2min,
6-7 metų –iki 3min.

Tų žaidimų intensyvumas turėtų būti apie 50 procentų nuo maksimalaus intensyvumo.

Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis. Pastoviai kartojant judesius jie tobulėja, ir vaikai gali atlikinėti vis sudėtingesnius pratimus.

Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai. 3-4 metų vaikams jėgą galima ugdyti su lengvais daiktais: virvelėmis, lazdelėmis, kubeliais, lankais, o vyresnio amžiaus vaikams jau padidinti daiktų svorį (galima jau pradėti naudoti kimštinius kamuolius, kurių svoris iki 1kg, lipti virvėmis į viršų, laipioti per tam tikras kliūtis, atlikinėti įvairius šuoliukus, mėtyti svorelius).

Konsultuoja Mindaugas Pocius,
Judesio studijos ,,Strakaliukas“ vadovas

Vaikai juda mažiau, negu reikia

Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Smagu, kai 3 metų vaikas moka žaisti kompiuteriu, bet ar tai gerai jo sveikatai?
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Šios normos laikosi tik 9-16% vaikų.

Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų – nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų – nuo 15000 iki 20000. Noriu pabrėžti, kad vaikų požiūrį į sveikatą, fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną formuoja tėvai.

Ir darželyje juda nepakankamai

Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį. Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Tačiau tėveliams reikia suprasti, kad vaikai mieliau žaidžia su savo bendraamžiais….

Judrumas vasarą ir žiemą

Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke. Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t. Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė – tai virvė, chalato diržas ar pan. Ant žemės išdėliokite popieriaus
lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Vaikas netik sportuos, bet ir pratinsis prie tvarkos…
Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems. Jei tam neturi galimybių, siūlyčiau tai patikėti profesionalams – vesti vaikus į būrelius

Kur lavintis mažiesiems

,,Kadangi pats turiu 4 metų dukrą, kuri yra labai aktyvus vaikas, tai pasigedome būrelių, kurie visapusiškai lavintų vaiką. Lankėme ir jodinėjimą, ir baletą, ir šokius, bet niekur neradome būrelių, kurie vaiką lavintų visapusiškai. Be to, vaikai pastatomi į tam tikrus rėmus, ir nejausdami judėjimo laisvės dažnai sako, kad nebenori lankyti tų būrelių. Kadangi pats esu baigęs mokslus ir dirbęs su vaikais, suprantu, kad reikia užsiėmimų, kur vaikas tiesiog galėtų iš žaidimų gauti fizinės ir emocinės naudos. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams, nes tame periode labai daug kas vystosi“, – sako treneris Mindaugas Pocius.

Jis pradėjo domėtis mažylių sportu: aiškinosi, kokia yra rinkos pasiūla. Vaikams nuo 4-5 metų jau siūloma lankyti plaukimą, karatė užsiėmimus, šokius, gimnastiką… Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką. Vaikai tose užsiėmimuose yra mokomi tai sporto šakai reikalingų judesių, ir mokomi užduočių principu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai greitai praranda susidomėjimą dėl tų pačių judesių rutinos. Yra dar ir kineziterapija, tačiau ten dažniausiai užsiiminėjama, kai vaikai turi tam tikrų sutrikimų.

Judesių studijos veikla

Judesių studijoje vaikai suskirstomi pagal biologinį amžių ir jų panašų fizinį išsivystymą į mažas grupeles po 5-8 vaikus.

3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys. ,,Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. Užsiėmimų pabaigoje vaikams leidžiame užsiimti jiems patinkama veikla (jie dažniausiai kartoja praeitų užsiėmimų pratimus“, – sako M.Pocius.

4-6metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse. Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių. Visus išmoktus judesius vaikai estafetėse ir žaidžiant komandinius žaidimus.

Kada laikas sportui

Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis. Jis greitai perpras jos specifiką ir nesunkiai pasieks gerų rezultatų, net ir pradėjęs žymiai vėliau sportuoti nei kiti jo bendraamžiai.

Jei tėveliai turi galimybių, reikėtų aplankyti kuo daugiau būrelių, kad pamatytų, kur vaikas geriausiai jaučiasi, kur jam geriausiai sekasi.

Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Vaikas, kuris nemėgsta lenktyniauti ir greitai bėgioti, nebus sprinteriu, jei neturi klausos- nebus dainininkas, jei neturi lankstumo ir plastiškumo – nebus geru šokėju…

Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Ar reikėtų duoti laisvę rinktis, ar nubrėžti ribas, kad vieną sporto šaką turi lankyti pvz..: metus?

Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Reikėtų pasikalbėti su vaiku ir išaiškinti, kad su iškilusiais sunkumais reikia kovoti, o ne nuo jų bėgti .

Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų. Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus. Jei tėvai sportavo ar sportuoja, tai vaikai žymiai mieliau lanko tą pačią sporto šaką.

Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2012 vasaris[pb_builder]

Call Now Button