Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629
![Sportuojantys auga tvirtesni]()
by admin | Rgp 14, 2013 | Naudinga
Konsultuoja judesio studijos
,,Strakaliukas“ specialistas
Mindaugas Pocius
AUGA PASITIKĖJIMAS SAVIMI
„Pastebiu, kad pasisekus užduočiai, išmokus naują pratimą, vaikų pasitikėjimas savo jėgomis auga. Beje, tai vyksta tik savo aplinkoje, draugų rate. Pakeitus aplinką arba jei treniruotę stebi tėveliai, ne visi vaikai pasitikėjimą savimi išlaiko. Vieniems vaikams tėvelių buvimas šalia ir plojimai padeda, o kitus priverčia pasijusti nejaukiai, jie negali parodyti visko, ką moka geriausiai. Todėl reguliariai organizuojame mažytes varžybas savo auklėtiniams. Taip skatiname vaikus pasitikėti savo jėgomis, net ir jiems iš pradžių nepažįstamoje aplinkoje. Kai nevyksta varžybos, atliekame testus – jų metu pratiname prie varžybų jaudulio“, – sako su vaikais dirbantis treneris Mindaugas Pocius.
KĄ DARYTI, KAD GREITAI NENUSIBOSTŲ
Kuo mažesnis sportininkas, tuo greičiau jam gali nusibosti lankomas būrelis. Ko gero, yra dvi pagrindinės priežastys. Viena, kai vaikui nuo pat pradžių nepatinka būrelis, kurį parinko tėvai pagal savo norus. Tokiu atveju reikia paieškoti naujo, tinkamo būrelio vaikui. Kita priežastis – vaiko susidūrimas su sunkumais, nuo kurių jis stengiasi pabėgti, o ne juos spręsti. Tada reikia vaiką motyvuoti, skatinti stengtis susikaupti, ir viskas pavyks, vėl bus smagu lankyti būrelį. Treneriai turi būti kūrybingi, stengtis, kad kiekvienas užsiėmimas praeitų kitaip, kad kaskart vaikai išmoktų kažką naujo. Būtina motyvuoti vaikus, kaskart įvesti naują pratimą, kad vaikams nebūtų nuobodu. Vaikus domina ir naujas inventorius, jiems įdomu išbandyti vieną ar kitą sporto priemonę.
AR VERSTI SPORTUOTI?
Šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, kai vaikai pasako nebenorintys daugiau lankyti sporto užsiėmimų. ,,Strakaliuko“ specialistų nuomone, jėga niekada nieko nereikia daryti. Taip galima vaikui sukelti antipatiją bet kokiam sportui visam gyvenimui. Jei vaikui nepatinka judrūs žaidimai, bėgiojimai, tai nereikia vesti į tokius užsiėmimus. Gal tokiam vaikui patinka konstruoti, kurti – gal jis bus mokslininkas, išradėjas. Reikia parinkti užsiėmimus pagal vaiko norus, polinkius, gebėjimus.
,,NORI BŪTI PIRMAS“
Vaikai iki 3,5 metų amžiaus lenktyniavimo, pirmavimo nesureikšmina. Varžybų metu jiems visiems teikiami vienodi medaliai. Nuo 4 metų jie pradeda suvokti lenktyniavimo esmę, ir tuomet kyla įvairių problemų. Su vaikais, kurie visur ir visada nori būti pirmi, pirmiausia daug kalbamės apie tai, kad ne visada gali būti pirmas. Aiškiname, kad, nepaisant to, kad viena ar kita rungtis nėra jo stiprioji pusė, kad yra greitesnių ar šoklesnių bendraamžių – svarbiausia pastangos ir savo
rezultatų gerinimas. Pati svarbiausia pažanga – jo paties. Kai vaikui pavyko atlikti kokį nors pratimą, kurio iki šiol nepavykdavo padaryti, visada reikia tai pastebėti, pagirti. Užsiėmimų
metu lenktyniaujant reikėtų sugrupuoti vaikus taip, kad visi patirtų ir laimėjimo džiaugsmą, ir pralaimėjimo kartėlį.
VAIKĄ REIKIA MOTYVUOTI
Jei vaikui patinka užsiėmimai, atliekama veikla, tai specialiai motyvuoti ir nebūtina. Jį patį pagauna azartas kaskart pasirodyti geriau. „Strakaliuke“ vyresnėliai (nuo 4 metų) turi asmenines pasiekimų knygeles, į kurias kas mėnesį įrašomi pagrindinių rungčių rezultatai. Tad vaikai kartu su tėveliais gali stebėti savo laimėjimus. Kiekvienas toliau nušoktas centimetras, keliomis šimtosiomis sekundės dalimis greičiau nubėgta distancija yra didžiausia motyvacija vaikui. „Už vaikų pastangas keletą kartų per metus rengiame varžybas lengvosios atletikos manieže. Ten varžytis susirenka visi mūsų auklėtiniai, varžybų stebėti ateina tėveliai, seneliai. Vaikai turi galimybę pasijusti tikrais sportininkais bei pabendrauti su varžybų garbės svečiu – garsiu sportininku. Tokios varžybos – šventė ir vaikams, ir jų tėvams, ir mums“, – sako Mindaugas Pocius.
PAVYZDYS – SPORTUOJANTYS TĖVELIAI
Vaikams iki 3 metų tėveliai yra geriausias pavyzdys. Judesio studijoje „Strakaliukas“ užsiėmimų metu vaikai kartu su savo tėveliais sportuoja: bėga, ropoja, daro mankšteles. Treneriams nieko nėra maloniau, kaip matyti dvimetę mergytę lenktyniaujančią – ropojančią per kliūtis su savo tėčiu. Vaikai gauna ne tik fizinės naudos, bet ir daug gerų emocijų. Tvirtėja ryšys su tėveliais. Bendri užsiėmimai – prasmingai praleistas laikas, vertingas visai šeimai. Vyresniems vaikams tokio tėvelių palaikymo nereikia. Juk jie jau dideli ir nori daryti tai, ką nors patys, nori savarankiškumo. Tuomet labai svarbus tampa emocinis palaikymas. Vaikams svarbu, kad juos pagirtų, paskatintų. Visada vaikai, išmokę kokį nors naują pratimą, pasibaigus užsiėmimui skuba pasisakyti ir parodyti tėvams naujus įgūdžius.
KOKIĄ SPORTO ŠAKĄ PARINKTI?
Vaikus reikia leisti į tokius būrelius, kuriuose jiems patinka ir kuriuose jie gali save realizuoti. Juk ten, kur vaikas negauna gerų emocijų, jis ilgai neliks. Jei labai judrų vaiką nuvesime į šachmatų būrelį, ten jis kels chaosą, jam bus nuobodu. Jo energiją reikia pakreipti tinkama linkme. Tad parinkus aktyvų sportą, jis ne tik galės pabėgioti, bet bus mokomas ir
tvarkos, turės išmokti ramiai pasėdėti, pailsėti, susikaupti. Drovių vaikų nereikėtų stumti į jiems nepatogią padėtį. Tai gali tik padidinti drovumą ir sumažinti savivertę.
SPORTUOJANTYS – LAIMINGESNI
Tinkama fizinė veikla – sportas – yra naudinga daugeliu aspektų. Hiperaktyviems vaikams padeda išsikrauti, moko susikaupti. Ramius vaikus skatina pajudėti, pasitikėti savimi. Sportas grūdina charakterį, moko lengviau prisitaikyti naujose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, tėveliams išvykus ar šeimoje gimus sesei ar broliui. Sakoma, kad juokiantis išsiskiria vitaminas „C“, o užsiėmimų metu vaikai patiria daug gerų emocijų, daug juokiasi, bendrauja su savo bendraamžiais draugais. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su skaudžia realybe – emigracija. Dažnoje šeimoje kuris nors iš tėvų išvyksta į užsienį dirbti, vaikai auga tik su mama ar tik su tėčiu. Į tokias šeimos permainas mažieji reaguoja skaudžiai. Aplinkos pakeitimas sporto studijoje, geros emocijos, fizinis krūvis leidžia vaikams pamiršti jį slegiančias problemas. „Strakaliuke“ tokius vaikus stengiamės motyvuoti, kad jie išmoktų kuo daugiau naujų pratimų ar užduočių ir grįžus tėčiui ar mamai galėtų juos nudžiuginti savo pažanga. Vaikai, kurie emigruoja su tėveliais, būna taip motyvuoti sportuoti, kad ten iš karto nori lankyti panašius būrelius. Tai paspartina adaptaciją naujoje
aplinkoje, plečia draugų ratą.
AR ŽIEMĄ REIKIA JUDĖTI MAŽIAU?
Manantys, kad šaltuoju metu vaikui reikia mažiau judėti, klysta. Juk vaiko organizmas vystosi nuolat. Jis auga ir stiprėja. Jei vaikas per žiemą paauga 3-5 cm, tai padidėja ir jo svoris, o raumenys turi vystytis kartu su ūgiu ir svoriu. Žinoma, žiemą būna mažiau galimybių judėti, nes kartais išeiti pažaisti į lauką sutrukdo blogas oras. Tada tėveliai sako, kad vaikai namie „eina galvomis“. Juk vaikai pripratę daug judėti, lakstyti, o atšalus orams išgirsta – „sėdėk ir nejudėk“. Tai vaikams netinka. Tėveliams reikia pasirūpinti, kad vaikas ir žiemą galėtų būti fiziškai aktyvus.
Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2013 sausis
[pb_builder]
by admin | Rgp 14, 2013 | Naudinga
Kai išleidžiame vaikus į darželį, manome, kad ten vaikas bus visapusiškai lavinamas – ir dainuos, ir lipdys, ir sportuos.
Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. O sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas fiziškai aktyvus turėtų būti apie 3-4 valandas per dieną.
KOKIAS SAVYBES GALIMA LAVINTI IKI MOKYKLOS
Labai svarbu ugdyti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Be to, svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, po fizinių ir psichinių krūvių išmokyti vaikus atsipalaiduoti, ugdyti norą būti atkakliam, ryžtingam, pasitikėti savo jėgomis.
3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Svarbu ugdyti ir vaikų reakciją į garsinį, regimąjį ir žodinį signalą.
3-5metų vaikų ištvermei ugdyti labiausiai tinka žaidybinė programa.
Fiziniai pratimai ištvermei ugdyti turėtu trukti:
3-4 metų vaikamas iki 1,5min,
4-5 metų – 2min,
6-7 metų –iki 3min.
Tų žaidimų intensyvumas turėtų būti apie 50 procentų nuo maksimalaus intensyvumo.
Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis. Pastoviai kartojant judesius jie tobulėja, ir vaikai gali atlikinėti vis sudėtingesnius pratimus.
Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai. 3-4 metų vaikams jėgą galima ugdyti su lengvais daiktais: virvelėmis, lazdelėmis, kubeliais, lankais, o vyresnio amžiaus vaikams jau padidinti daiktų svorį (galima jau pradėti naudoti kimštinius kamuolius, kurių svoris iki 1kg, lipti virvėmis į viršų, laipioti per tam tikras kliūtis, atlikinėti įvairius šuoliukus, mėtyti svorelius).
Konsultuoja Mindaugas Pocius,
Judesio studijos ,,Strakaliukas“ vadovas
Vaikai juda mažiau, negu reikia
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Smagu, kai 3 metų vaikas moka žaisti kompiuteriu, bet ar tai gerai jo sveikatai?
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Šios normos laikosi tik 9-16% vaikų.
Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų – nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų – nuo 15000 iki 20000. Noriu pabrėžti, kad vaikų požiūrį į sveikatą, fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną formuoja tėvai.
Ir darželyje juda nepakankamai
Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį. Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Tačiau tėveliams reikia suprasti, kad vaikai mieliau žaidžia su savo bendraamžiais….
Judrumas vasarą ir žiemą
Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke. Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t. Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė – tai virvė, chalato diržas ar pan. Ant žemės išdėliokite popieriaus
lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Vaikas netik sportuos, bet ir pratinsis prie tvarkos…
Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems. Jei tam neturi galimybių, siūlyčiau tai patikėti profesionalams – vesti vaikus į būrelius
Kur lavintis mažiesiems
,,Kadangi pats turiu 4 metų dukrą, kuri yra labai aktyvus vaikas, tai pasigedome būrelių, kurie visapusiškai lavintų vaiką. Lankėme ir jodinėjimą, ir baletą, ir šokius, bet niekur neradome būrelių, kurie vaiką lavintų visapusiškai. Be to, vaikai pastatomi į tam tikrus rėmus, ir nejausdami judėjimo laisvės dažnai sako, kad nebenori lankyti tų būrelių. Kadangi pats esu baigęs mokslus ir dirbęs su vaikais, suprantu, kad reikia užsiėmimų, kur vaikas tiesiog galėtų iš žaidimų gauti fizinės ir emocinės naudos. Tai ypač aktualu ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams, nes tame periode labai daug kas vystosi“, – sako treneris Mindaugas Pocius.
Jis pradėjo domėtis mažylių sportu: aiškinosi, kokia yra rinkos pasiūla. Vaikams nuo 4-5 metų jau siūloma lankyti plaukimą, karatė užsiėmimus, šokius, gimnastiką… Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką. Vaikai tose užsiėmimuose yra mokomi tai sporto šakai reikalingų judesių, ir mokomi užduočių principu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai greitai praranda susidomėjimą dėl tų pačių judesių rutinos. Yra dar ir kineziterapija, tačiau ten dažniausiai užsiiminėjama, kai vaikai turi tam tikrų sutrikimų.
Judesių studijos veikla
Judesių studijoje vaikai suskirstomi pagal biologinį amžių ir jų panašų fizinį išsivystymą į mažas grupeles po 5-8 vaikus.
3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys. ,,Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. Užsiėmimų pabaigoje vaikams leidžiame užsiimti jiems patinkama veikla (jie dažniausiai kartoja praeitų užsiėmimų pratimus“, – sako M.Pocius.
4-6metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse. Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių. Visus išmoktus judesius vaikai estafetėse ir žaidžiant komandinius žaidimus.
Kada laikas sportui
Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis. Jis greitai perpras jos specifiką ir nesunkiai pasieks gerų rezultatų, net ir pradėjęs žymiai vėliau sportuoti nei kiti jo bendraamžiai.
Jei tėveliai turi galimybių, reikėtų aplankyti kuo daugiau būrelių, kad pamatytų, kur vaikas geriausiai jaučiasi, kur jam geriausiai sekasi.
Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Vaikas, kuris nemėgsta lenktyniauti ir greitai bėgioti, nebus sprinteriu, jei neturi klausos- nebus dainininkas, jei neturi lankstumo ir plastiškumo – nebus geru šokėju…
Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Ar reikėtų duoti laisvę rinktis, ar nubrėžti ribas, kad vieną sporto šaką turi lankyti pvz..: metus?
Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Reikėtų pasikalbėti su vaiku ir išaiškinti, kad su iškilusiais sunkumais reikia kovoti, o ne nuo jų bėgti .
Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų. Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus. Jei tėvai sportavo ar sportuoja, tai vaikai žymiai mieliau lanko tą pačią sporto šaką.
Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2012 vasaris[pb_builder]
[pb_builder]