Ieties metimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi, kas toliau numes ietį. Kitaip nei kitose metimo rungtyse, metama ne iš apskritimo, bet iš įsibėgėjimo takelio, padengto tokia pat danga kaip ir bėgimo takai. Daugelis stadionų turi įsibėgėjimo takelius abiejuose galuose, kad būtų galima išnaudoti palankų vėją.
Ietis susideda iš antgalio, korpuso ir apvijos. Vyrų varžybose naudojama ietis sveria 800g. ir yra 260-270 cm ilgio; moterų – sveria 600g, yra 220-230 cm ilgio. Apvija yra ieties svorio centro ribose. Vyrų ieties apvijos ilgis – 15-16 cm, moterų – 14-15 cm. Ietis yra metalinė, o apvija – iš virvės. Ietį galima mesti iš vietos ir įsibėgėjus.
Technika:
Praktikoje ietis laikoma dviem būdais:
1. ietis paimama taip, kad rodomuoju pirštu ir nykščiu būtų užkabintas apvijos kraštas.
2. antruoju būdu apvijos kraštas užkabinamas didžiuoju pirštu ir nykščiu, o rodomasis laisvai liečia jos metalinę dalį. Ietis laikoma už apvijos turi gulėti delne įstrižai.
Įsibėgėjimo ilgis yra 20-35 metrai tiesiaeigis ir dalijamas į dvi dalis:
1. pirma dalis – bėgama priekiu išmetimo kryptimi iki 6-12 žingsnių;
2. antra dalis – nuo ieties užsimojimo žymės iki metimo ribos 6-8 žingsniai. Dauguma ieties metikų antroje dalyje padaro 6 kryžminius žingsnius.
Baigiant: labai staigiai kairė koja perkeliama į priekį ir statoma ant žemės nuo kulno visa pėda. Tuo metu dešinė koja sukamuoju judesiu į kairę kreipia dubenį ir krutinę metimo kryptimi. Kūnas išsiriečia lanku. Išmetimo kampas 30-40 laipsnių. Baigiamųjų pastangų metu kairė koja nuo linijos turi būti kiek atokiau, kad liktų vietos neperžengiant ribos perkelti dešinę koją. Ieties metikai įsibėgėdami turi pasiekti didelį greitį, todėl jų kūno sudėjimas panašesnis į sprinterių nei į kitų metikų, kuriems būdingas stambus kūno sudėjimas. Paleidžiama ietis gali pasiekti 110 km/h greitį.
Taisyklės:
– kiekvienas dalyvis meta ietį tris kartus;
– pirmi aštuoni toliausiai numetę sportininkai arba įvykdę normatyvą, patenka į finalines varžybas ir dar kartą meta ietį tris kartus;
– toliausiai ietį numetęs sportininkas tampa nugalėtoju.
Visų dalyvių metimų rezultatai yra apvalinami mažėjančia tvarka 0,01 metrų tikslumu. Jeigu rezultatai kelių sportininkų yra lygūs, tada lyginami ankstesni metimai ir jų rezultatai, o jei ir tų metimų rezultatai lygūs, tada reikia daryti permetimus. Kuo aukštesnis rezultatas, tuo labiau artėjama prie prizinės vietos.
Bandymas įskaitomas tada, kai ietis nukrenta ieties kritimo zonoje, prieš tai įsibėgėjus bėgimo taku. Du teisėjai stebi, kad sportininkas neperžengtų tako ribų. Linijos ribojančios įrankio kritimo zoną į jos plotį neįeina. Jeigu ietis mažiausiai liečia įrankių kritimo zonos liniją, tada bandymas neužskaitomas ir dar kartą pakartoti jo negalimą. Sportininkas negali išeiti iš bėgimo tako, kol ietis nepasiekia žemės. Išeiti galima tik atgal praėjus linijas nupieštas bėgimo tako šonuose. Draudžiami bet kokie posūkiai ar apsukimai su ietimi sektoriuje. Ieties negalima sviesti ar mesti šonu, ar kokiu kitu būru. Tai draudžiama. Ieties metimo varžybos rengiamos tik atvirose vietose.
Pasaulio rekordininkai:
Jan Železný, 98.48 m, 1996 m., Jėna, Vokietija;
Barbora Špotáková, 72.28 m, 2008 m., AAF pasaulio atletikos finalas, Štutgartas, Vokietija.
Lietuvos rekordai:
Tomas Intas, 82,94 m., 2004 m., Banska Bistrica;
Indrė Jakubaitytė, 63,65 m., 2007 m., Kaunas.
[pb_builder]