Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Rutulio stūmimas

by admin | Kov 12, 2015 | Sporto šakos

Rutulio stūmimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi kas toliau nustums (numes) sunkų metalinį rutulį. Šiais laikais vyrų varžybose yra naudojamas 7,25 kg svorio įrankis. Rutulys stumiamas iš 2,135 m skersmens apvalios aikštelės.

Technika:

Išskiriami trys veiksniai, kurie nulemia gerą sportininko rezultatą:

1. įrankio išstūmimo greitis (geriausi rutulininkai išstumia rutulį 14m./sek. greičiu);
2. išstūmimo kampas (tinkamiausias 40-42 laipsniai);
3. sportininko ūgis.

Pradinė padėtis, pasirengimas šoksniui, šoksnis, baigiamieji judesiai ir pusiausvyros išlaikymas – tai rutulio stūmimo ciklas.

Pradinė padėtis: rutulys padedamas ant delno, nykštys ir mažylis rutulį prilaiko iš šonų. Taip paimtas rutulys priglaudžiamas prie kaklo. Alkūnė nukreipta į šoną ir šiek tiek pakelta į priekį. Sportininkas stoja prie užpakalinės rato pusės nugara stūmimo kryptimi.

Pasirengimas šoksniui: prieš pradėdamas šoksnį sportininkas pasilenkia, liemuo lenkiamas į priekį beveik lygiagrečiai su žeme.

Šoksnis: sportininkas atlieka šoksnį dešinės kojos pėda beveik slysdamas sektoriaus paviršiumi ir statydamas ją kuo greičiau po savimi.

Baigiamosios pastangos: po šoksnio, pastačius kairę koją, be sustojimų rutulį pradedama stumti, tai yra pradedami baigiamieji judesiai. Šioje rutulio stūmimo dalyje, trunkančioje 0,4-0,5 sek. registruojamas didžiausias rutulio judėjimo pagreitis. Visi šie judesiai turi būti atliekami vis greičiau ir baigiami padidintomis raumenų pastangomis.

Pusiausvyros išlaikymas: metikas išstūmęs rutulį peršoka nuo kairės kojos ant dešinės. Šie judesiai atliekami, kad būtų išlaikyta pusiausvyra ir nebūtų peržengta rato riba.

Rutulio stūmimas atliekant apsisukimą: metikas stovi nugara metimo kryptimi, liemuo paveiktas pečių posūkio sukamas dešinėn, tuo metu dubens padėtis nesikeičia. Kūno svoris labiau perkeliamas ant dešinės kojos, kairės pėdos priekine dalimi liečiamas pagrindas. Iš šios padėties pradedamas posūkis metimo kryptimi.

Taisyklės:

Parengiamuosius metimus burtais nustatyta tvarka galima atlikti tik specialiai įrengtose vietose ir vadovaujant teisėjams. Kvalifikaciniuose stūmimuose dalyviai turi 3 bandymus, po kurių įvykdę normatyvą arba patekę į 12-tuką patenka į finalines varžybas, kuriose turi dar 3 bandymus ir išaiškinamos vietos nugalėtojų.

Visi metimų rezultatai apvalinami mažėjančia tvarka 0,01 m.tikslumu. Aukštesnę vietą užims sportininkas pasiekęs geresnį rezultatą, jei rezultatai lygūs reikia žiūrėti ankstesniuosius, o jei ir ten lygu daryti permetimus.

Pasaulio rekordininkai

Lauko pasaulio rekordai:

Randy Barnes, 23,12 m, 1990 m. Vestvudas, JAV;

Natalya Lisovskaya, 22,63m, 1987 m., Maskva, Tarybų Sąjunga.

Uždarų patalpų rekordai:

Randy Barnes, 22,66 m, 1989 m. Los Andželas, JAV;

Helena Fibingerova, 22,50 m, 1977 m., Jablonecas prie Nicos, Čekoslovakija.

Lietuvos rekordininkai:

Lauko rekordai:

Donatas Stonkus, 21,10 m, 1985 m., Kaunas;

Danguolė Bimbaitė, 20,27 m, 1987 m. Leselidzė.

Uždarų patalpų rekordai:

Saulius Kleiza, 20,69 m, 1987 m., Kaunas;

Danguolė Bimbaitė, 19,60 m, 1984 m., Gomelis.[pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Ieties metimas

by admin | Kov 6, 2015 | Sporto šakos

Ietys

Ieties metimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi, kas toliau numes ietį. Kitaip nei kitose metimo rungtyse, metama ne iš apskritimo, bet iš įsibėgėjimo takelio, padengto tokia pat danga kaip ir bėgimo takai. Daugelis stadionų turi įsibėgėjimo takelius abiejuose galuose, kad būtų galima išnaudoti palankų vėją.

Ietis susideda iš antgalio, korpuso ir apvijos. Vyrų varžybose naudojama ietis sveria 800g. ir yra 260-270 cm ilgio; moterų – sveria 600g, yra 220-230 cm ilgio. Apvija yra ieties svorio centro ribose. Vyrų ieties apvijos ilgis – 15-16 cm, moterų – 14-15 cm. Ietis yra metalinė, o apvija – iš virvės. Ietį galima mesti iš vietos ir įsibėgėjus.

Technika:

Praktikoje ietis laikoma dviem būdais:

1. ietis paimama taip, kad rodomuoju pirštu ir nykščiu būtų užkabintas apvijos kraštas.
2. antruoju būdu apvijos kraštas užkabinamas didžiuoju pirštu ir nykščiu, o rodomasis laisvai liečia jos metalinę dalį. Ietis laikoma už apvijos turi gulėti delne įstrižai.

Įsibėgėjimo ilgis yra 20-35 metrai tiesiaeigis ir dalijamas į dvi dalis:

1. pirma dalis – bėgama priekiu išmetimo kryptimi iki 6-12 žingsnių;

2. antra dalis – nuo ieties užsimojimo žymės iki metimo ribos 6-8 žingsniai. Dauguma ieties metikų antroje dalyje padaro 6 kryžminius žingsnius.

Baigiant: labai staigiai kairė koja perkeliama į priekį ir statoma ant žemės nuo kulno visa pėda. Tuo metu dešinė koja sukamuoju judesiu į kairę kreipia dubenį ir krutinę metimo kryptimi. Kūnas išsiriečia lanku. Išmetimo kampas 30-40 laipsnių. Baigiamųjų pastangų metu kairė koja nuo linijos turi būti kiek atokiau, kad liktų vietos neperžengiant ribos perkelti dešinę koją. Ieties metikai įsibėgėdami turi pasiekti didelį greitį, todėl jų kūno sudėjimas panašesnis į sprinterių nei į kitų metikų, kuriems būdingas stambus kūno sudėjimas. Paleidžiama ietis gali pasiekti 110 km/h greitį.

Taisyklės:

– kiekvienas dalyvis meta ietį tris kartus;

– pirmi aštuoni toliausiai numetę sportininkai arba įvykdę normatyvą, patenka į finalines varžybas ir dar kartą meta ietį tris kartus;

– toliausiai ietį numetęs sportininkas tampa nugalėtoju.

Visų dalyvių metimų rezultatai yra apvalinami mažėjančia tvarka 0,01 metrų tikslumu. Jeigu rezultatai kelių sportininkų yra lygūs, tada lyginami ankstesni metimai ir jų rezultatai, o jei ir tų metimų rezultatai lygūs, tada reikia daryti permetimus. Kuo aukštesnis rezultatas, tuo labiau artėjama prie prizinės vietos.

Bandymas įskaitomas tada, kai ietis nukrenta ieties kritimo zonoje, prieš tai įsibėgėjus bėgimo taku. Du teisėjai stebi, kad sportininkas neperžengtų tako ribų. Linijos ribojančios įrankio kritimo zoną į jos plotį neįeina. Jeigu ietis mažiausiai liečia įrankių kritimo zonos liniją, tada bandymas neužskaitomas ir dar kartą pakartoti jo negalimą. Sportininkas negali išeiti iš bėgimo tako, kol ietis nepasiekia žemės. Išeiti galima tik atgal praėjus linijas nupieštas bėgimo tako šonuose. Draudžiami bet kokie posūkiai ar apsukimai su ietimi sektoriuje. Ieties negalima sviesti ar mesti šonu, ar kokiu kitu būru. Tai draudžiama. Ieties metimo varžybos rengiamos tik atvirose vietose.

Pasaulio rekordininkai:

Jan Železný, 98.48 m, 1996 m., Jėna, Vokietija;

Barbora Špotáková, 72.28 m, 2008 m., AAF pasaulio atletikos finalas, Štutgartas, Vokietija.

Lietuvos rekordai:

Tomas Intas, 82,94 m., 2004 m., Banska Bistrica;

Indrė Jakubaitytė, 63,65 m., 2007 m., Kaunas.

[pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Futbolas

by admin | Bir 9, 2014 | Sporto šakos

Futbolas – tai komandinis sporto žaidimas. Kiekvienoje komandoje yra po 10 aikštės žaidėjų ir po 1 vartininką. Žaisti galima visomis kūno dalimis, tik ne rankomis (daugiausia žaidžiama kojomis, iš kur ir kilo pavadinimas), o žaidimo tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių į varžovo vartus. Rungtynės trunka 2 kėlinius po 45 minutes; rungtynėse, kuriose būtinai turi būti išaiškintas nugalėtojas (jeigu tai nėra atkrintamosios arba finalas tai nebūna pratęsimų) tai, lygiųjų atveju prireikia pratęsimo – žaidžiami dar du kėlinukai po 15 minučių, o jei nugalėtojas vis tiek neišaiškinamas, kiekviena komanda muša po penkis 11 m baudinius. Teisėjas nusprendžia, kurie vartai bus naudojami baudiniams mušti, o metant monetą nusprendžiama, kuri komanda muš pirma. Kiekviena komanda išsirenka 5 žaidėjus, kurie paeiliui muš baudinius, ir komanda, įmušusi daugiau įvarčių po 5 bandymų, laimi. Jei ir ši baudinių serija neišaiškina nugalėtojo, abi komandos muša po 1 baudinį tol, kol viena komanda laimi.

Futbolininkų pagrindinės pozicijos:

Puolėjai – gavę kamuolį iš komandos draugų, jie stengiasi klaidindami gynėjus bei perduodami kamuolį komandos draugams sukurti progas įvarčiams įmušti arba patys įmušti įvartį. Jų darbas gynyboje – neleisti priešininkų komandai sukurti atakos.

Atakuojantis saugas – jis vadovauja komandos puolimui ir organizuoja atakas. Jis nustato savo komandos žaidimo tempą bei privalo mokėti mušti įvarčius.

Vidurio saugai – jie abu tiek ginasi, tiek ir atakuoja. Ginantis jie privalo perimti kamuolį iš atakuojančio žaidėjo, šiam dar nespėjus surengti atakos. Puolant jie perduoda kamuolį atakuojančiam saugui arba puolėjams bei jiems padeda. Vidurio saugai yra tarpinė grandis tarp gynybos ir puolimo.

Krašto saugai – saugai, dažnai mėginantys prasiveržti savo kraštu, neretai skersuojantys kamuolį link vartų. Dažniausiai tai labai techniški žaidėjai, gerai valdantys kamuolį bei matantys aikštę. Krašto saugai dažniau dalyvauja atakose nei gynyboje.

Atraminis saugas – jis turi stengtis perimti kamuolį iš atakuojančios komandos kaip galima greičiau. Taip jis padeda savo komandos gynėjams ir stengiasi kuo greičiau pradėti komandos ataką.

Gynėjas – jis dengia priešininkų puolėją, neleisdamas jam užimti atakuojančios pozicijos. Dažnai tai aukšti ir šoklūs žaidėjai, atliekantys svarbų vaidmenį standartinėse padėtyse tiek ginantis, tiek ir puolant.

Krašto gynėjai (dešinysis ir kairysis; angl. full back) – jie turi sustabdyti atakuojantį priešininką savo zonoje arba jį pristabdyti, kad komanda spėtų užsiimti gynybinę poziciją. Šiuolaikiniai krašto gynėjai neretai kontroliuoja visą savo kraštą ir padeda komandai atakose.

Centro gynėjai (angl. centre back) – visada besiginantys žaidėjai, retai dalyvaujantys atakose.

Atsitraukęs gynėjas (angl. sweeper) – jo pozicija yra už komandos draugų, čia jis vadovauja komandos gynybai. Jo tikslas nėra uždengti atakuojantį žaidėją, bet užpildyti atsiradusias gynybos spragas. Be to, jis gali organizuoti komandos atakas.

Vartininkas – vienintelis žaidėjas, galintis kamuolį liesti rankomis (bet tik baudos aikštelėje), jo tikslas – sulaikyti atakuojančios komandos smūgius. Vartininkas yra paskutinė komandos gynybos grandis ir reguliuoja komandos draugus atakuojant priešininkų komandai.

Žaidimo technika

Yra dvi taisyklės nustatančios kamuolio padėti aikštėje, kai jis yra žaidime ir už jos ribų arba su juo nežaidžiama. Nuo žaidimo pradžios iki kėlinio galo kamuolys yra žaidime išskyrus tuos atvejus, kai kamuolys palieka aikštę arba kai teisėjas sustabdo žaidimą. Žaidimas pradedamas vienų iš aštuonių žemiau pateiktu būdu:

Žaidimas nuo vidurio: pradedamas žaidimas įmušus įvartį arba kėlinio pradžioje.

Įmetimas: kai kamuolys įmetamas į aikštę po to, kai buvo už linijos.

Baudos smūgis – komanda įgyja teisę į baudos smūgį, kai prasižengia varžovų komanda: liečia kamuolį ranka, laiko arba stumia varžovą ranka, pakiša koją arba smūgiuoja varžovui, užšoka ant jo. Jei skiriamas baudos smūgis, žaidėjas gali smūgiuoti tiesiai į vartus, jei skiriamas laisvas smūgis – kamuolį, prieš spiriant į vartus, turi paliesti kitas komandos žaidėjas. Baudos smūgio metu, priešininkų komandos žaidėjai turi atsitraukti mažiausiai 9 m nuo kamuolio. Netoli varžovų vartų skirtas baudos smūgis yra puiki galimybė pelnyti įvartį. Kiekvienoje komandoje yra keletas žaidėjų, sugebančių tiksliai atlikti tokį smūgį. Dėl to neretai po baudos smūgių pelnomi įvarčiai.

Kampinis: kai kamuolys pilnai kirto galinę liniją, be įvarčio ir buvo paskutinis liestas ginančiosios komandos žaidėjo: suteikiamas smūgis puolančiajai komandai.

Laisvas smūgis: suteikiama priešininkų komandai. Smūgiuot į vartus galima.

Smūgis nuo vartų: kai kamuolys visiškai peržengė baudos liniją, nepelnant įvarčio, kurį paskutinį kartą lietė atakuojančios komandos žaidėjas: suteikiamas kamuolys ginančiajai komandai.

11 m baudinys – 11 m baudinys skiriamas, kai besiginanti komanda prasižengia baudos aikštelės ribose. Tuomet kamuolys statomas ant 11 m baudinio žymos ir puolančios komandos žaidėjas muša kamuolį tiesiai į vartus. Vartininkas privalo stovėti ant vartų linijos. Jis pajudėti į priekį gali tik po to, kai mušantysis paliečia kamuolį.

Išmestas kamuolys: kai teisėjas sustabdo žaidimą dėl vienos ar kitos priežasties, pvz., kai kamuolys su defektais. Tai nėra dažnas reiškinys.

Aikštės matmenys:

Futbolo inventorius:

Kamuolys: 

Apranga: 

Futbolo bateliai:

Apsaugos:  

Pasaulio čempionai

1930 – Urugvajus 1966 – Anglija 1994 – Brazilija

1934 – Italija 1970 – Brazilija 1998 – Prancūzija

1938 – Italija 1974 – Vakarų Vokietija 2002 – Brazilija

1950 – Urugvajus 1978 – Argentina 2006 – Italija

1954 – Vakarų Vokietija 1982 – Italija 2010 – Ispanija

1958 – Brazilija 1986 – Argentina

1962 – Brazilija 1990 – Vakarų Vokietija

[pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Šuolis į tolį

by admin | Bal 23, 2014 | Sporto šakos

Šuolio į tolį rungtys

Trišuolio rungtis

Šuolis į tolį – lengvosios atletikos rungtis, kurios metu sportininkas įsibėgėja ir atsispiria nuo specialios lentelės. Nuo jos ir matuojamas šuolio ilgis.

Inventorius

Batai – „startukai”.

Paspara – tai atsispyrimo lentelė, nuo kurios įsibėgėjęs sportininkas atsispirdamas šoka į tolį. Pasparos ilgis – 20 cm,o plotis – 1,22 m. Paspara žymima balta linija. Už pasparos dedamas peržengimo indikatorius ir jo priekyje 1 cm plastelino linija, jo paviršius turi būti 0,7 cm iškilęs virš atsispyrimo lentelės.

Šuoliaduobė (nušokimo zona) yra 2,75 m pločio ir 7 –  9 m ilgio.

Rungties technika

Šuolį į tolį sudaro šios fazės: įsibegėjimas, atsispyrimas, skriejimas oru, nušokimas. Pagal tai kokius judesius sportininkas atlieka ore, šuolis gali būti: susilenkus, išsilenkus ir žirklėmis. Šuolio į tolį rezultatą lemia įsibėgėjimo greitis, atsispyrimo galingumas ir ore judesių tobulumas.

Įsibėgėjimo atstumas:  vyrams – 37–50 m, moterims – 30–39 m. Baigiant įsibėgėjimą vyrų greitis siekia 10–10,7 m/s, o moterų – 8,8–9,5 m/s.

Atsispyrimas: paskutinio žingsnio metu atsispyriamąja koja į priekį mojama sulenkus per kelį, bet žingsnio pabaigoje ji greitai ištiesiama ir tokioje padėtyje greitai užgriebiamuoju  judesiu statoma truputi toliau nuo kulno ant lentelės (pasparos). Vertikalus greitis atsispyrimo metu būna 3 – 3,6 m/s, o jėga 600 – 700 kg.

Skriejimo fazė: atsispyrus nuo lentelės ir judant balistine trajektorija jokie judesiai ore negali pakeisti BKMC (bendro kūno masės centro) judėjimo. Išlėkimo atsispyrimo kampas svyruoja nuo 17 iki 27 laipsnių.

Šuolis į tolį susilenkus: po šuolio žingsnio sportininkas abi kojas pritraukia prie krūtinės. Abi rankos išmotos aukštyn padeda tiesiai laikyti liemenį. Po to kojos per kelius tiesiamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų ir nušokama. Rankos staigiai mojamos žemyn – atgal – pirmyn.

Šuolis į tolį išsilenkus: panašus į susilenkus būdą. Skriedamas sportininkas išsilenkia atgal artėjant prie žemės liemuo lenkiamas į priekį. Šiuo momentu kojos mojamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų, o rankos tuo metu atgal.

Šuolis į tolį žirklėmis: tai lyg bėgimo tęsinys ore. Paprastai šuolininkas ore atlieka 2,5 žingsnio. Aukšto meistriškumo sportininkai, kurie nušoka virš 8 m, ore padaro 3,5 žingsnio. Šuolis atliekamas taip: sportininkas atsispyręs leidžia mojamąją koją žemyn ir judesių virtinė atliekama kaip bėgime, kol nušokama.

Nušokimas: rezultatas nemažai priklauso nuo teisingo nušokimo. Atlikdamas šią šuolio fazę sportininkas pritraukia kojas prie liemens, rankos mojamos pirmyn-žemyn atgal. Kojų pėdos kūno susilenkimo metu turi tik priartėti, bet nepakilti BKMC. Visais šuolių į tolį būdais į šuoliaduobę nušokama vienodai. Kai tik kulnai paliečia žemę tuoj pat reikia lenkti kojas per kelius ir dubenį.

Bandymui atlikti šuolį skiriama 1 minutė. Laikas skaičiuojamas nuo tada, kai sportininkas pakviečiamas šuoliui, likus 15 s iki laiko pabaigos, teisėjas iškelia geltoną vėliavėlę arba mirksi tablo, pranešdamas sportininkui, kad jo laikas eina į pabaigą.

Bandymas neužskaitomas,  jei sportininkas:

1)      peržengė lentelę;

2)      nušokęs išėjo atgal;

3)      šokdamas ranka atsirėme už šuoliaduobės ribų;

4)      abiem kojom atsispyrė nuo lentelės;

5)      šuolio metu nepasiekė šuoliaduobės;

6)      šuolio metu darė salto.

Eksperto žodis

„Strakaliuko” klausimus atsako  Lietuvos rekordininkas šuoliui į tolį TOMAS BARDAUSKAS.

Kokių savybių reikia šuoliui į tolį?

Šuolinkas turi būti greitas ir šoklus, taip pat koordinuotas. Labai svarbu jausti ritmą, turėti reaktyvias pėdas. Geri šuolininkai būna žaismingi, emocingi, bet kartu ramūs, moka susikaupti ir atsiriboti nuo aplinkos.

Kokius gebėjimus svarbu ugdyti 4-10 metų vaikams?

Ankstyvoje vaikystėje svarbu ugdyti visas fizines ypatybes, ypač kompleksines – vikrumą, koordinaciją. Šios savybės susijusios su CNS (centrinė nervų sistema) veikla, todėl turi platesnį pritaikymo lauką. Vikrumui svarbu judesių greitis, dažnumas, reakcijos laikas, greitas reagavimas į besikeičiančias sąlygas, o koordinacijai – pusiausvyra, skirtingų judesių pajautimas, derinimas ir išdėstymas erdvėje. Pagrindiniai koordinaciniai gebėjimai ugdomi iki 11 metų.

Ar tokio amžiaus vaikuose jau galima „atrasti“ šuolininkus į tolį?

Potencialūs „šuolininkai” jau matosi vos atvedus vaiką į užsiėmimus, tačiau antropometriniai duomenys vėliau pakoreguoja pasirinkimą. Šuolininkas turėtų būti įvairiapusis ir nereikia siekti ankstyvos specializacijos bei neforsuoti rezultatų. Svarbu nepamiršti, kad šuoliai yra asimetrinė sporto šaka, kai ugdoma viena pusė daugiau nei kita, be to, judamojo-atraminio aparato apkrovos yra per didelės nesubrendusiai kaulinei sistemai. Tai turi ateiti palaipsniui ir savaime.

Pasaulio rekordininkai

Vasaros:

Mike’as Powellas (JAV), 8.95 m (+0.3 m/s), 1991 m. Pasaulio čempionatas, Tokijas, Japonija;

Galina Chistyava (SSRS) , 7.52 m (+1.4 m/s), 1988 m. Leningradas (dabar Sankt Petreburgas) – Sovietų Sąjunga.

Žiemos:

Carlas Lewis (JAV), 8.79 m, 1984 m. Millrose žaidynės, Niujorkas, JAV;

Heike’as Drechsleras (Rytų Vokietija), 7.37 m, 1988 m. Viena, Austrija.

Lietuvos rekordininkai

Vasaros:

Povilas Mykolaitis, 8,15 m, 2011 m. Kaunas;

Irena Oženko, 7,20 m (+2.0 m/s), 1986 m. Budapeštas;

Žiemos:

Povilas Mykolaitis, 8,13 m, 2005 m. Kaunas;

Nijolė Medvedeva, 7,01 m, 1987 m. Kaunas;

Strakaliukų rekordai:

6 metų Arminas Vilkas – 1,73 m;

5 metų Austėja Pociūtė – 1,47 m;

5 metų Arminas Vilkas – 1,60 m;

4 metų Martis Kuckailis – 1,25 m;

4 metų Emilija Kazlauskaitė – 1,21 m;

3 metų Ema Ragauskaitė – 1,04 m.

 [pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Sprintas – trumpų nuotolių bėgimas

by admin | Spa 9, 2013 | Sporto šakos

Sprinto rungtys.

Trumpieji bėgimo nuotoliai – 100 m bėgimas – populiariausia ir daugiausiai žiūrovų pritraukianti lengvosios atletikos rungtis. Šiuo metu trumpųjų nuotolių bėgimo takeliuose dominuoja juodaodžiai sprinteriai ir daugiausiai iš Jamaikos ir JAV. Šios rungties rekordininkai yra laikomi „greičiausiais žmonėmis pasaulyje”.

Inventorius
Šie bėgimo bateliai dažnai vadinami startukais. Jie priekinėje pado dalyje turi vinukus, kurie neleidžia bėgikui praslysti.

Starto kaladėles naudojamos žemam startui, tai leidžia greičiau, galingiau sportininkui startuoti.

Rungties technika
Žemas startas
Starto komandos: 1 – į vietas; 2 – dėmasio; 3 – šūvis.

Bėgimas iš žemo sarto

Bėgimas nuotolyje
Žingsnio ilgis svyruoja nuo 2 iki 2,5 metrų. 100 metrų vyrai nubėga 43–51 žingsniais, moterys – 48–56 žingsniais. Didžiausias greitis, kurį bėgimo metu pasiekia vyrai yra 12m/s (43,2 km/val.), moterys – 10,5m/s (37,8km/val.). „Strakaliuko” 5 metų vaikai pasiekia 5,37m/s (19,3km/val.) greitį.

Finišas
Finišo laikmatis sustabdomas, kai atleto krūtinė kerta finišo liniją. Pasiektas rekordas nefiksuojamas, jei vėjo į nugarą greitis viršija 2 metrus per sekundę.

Eksperto žodis
Į „Strakaliuko“ klausimus atsako nusipelnęs Lietuvos lengvosios atletikos treneris prof. Aleksas STANISLOVAITIS.

– Kokių savybių reikia sprinteriui?
– Norint būti geru sprinteriu svarbios ne tik charakterio, bet ir fizinės savybės. Reikalinga greita reakcija, greitos raumeninės skaidulos, kurios ir nulemia puikų rezultatą trumpųjų nuotolių bėgime. Labai svarbus ir trenerio pasirinkimas, tinkamos treniruočių metodikos.
– Kokius gebėjimus svarbu ugdyti 4-10 metų vaikams?
– Būtina lavinti koordinaciją, vikrumą ir reakcijos greitį.
– Ar tokio amžiaus vaikuose jau galima „atrasti“ sprinterius?
– Greitosios raumeninės skaidulos susiformuoja apie 12 žmogaus gyvenimo metus. Ankstesniame amžiuje jau galima įžvelgti tam tikrų fizinių savybių – vikrumo, koordinacijos ir reakcijos greičio – pasireiškimą. Tai gali lemti puikius rezultatus trumpųjų nuotolių bėgime ateityje.

Pirmoje olimpiadoje Atėnuose 1896m. nugalėjo amerikietis T. Bjerkas, nubėgo 100m. per 12,0s.
Pasaulio rekordai
Vyrai

60 m – Maurice Greene (JAV), 6,39 s, 1998 m. vasario 3 d.
100 m – Usain Bolt (Jamaika), 9,58 s, 2009 m. rugpjūčio 16 d.
150 m – Rytis Sakalauskas (Lietuva), 15,53s, 2010 m.
200 m – Usain Bolt (Jamaika), 19,19 s, 2009 m. rugpjūčio 20 d.
400 m – Michael Johnson (JAV 43,18 s, 1999 m. rupgjūčio 26 d.
4×100 m– Nesta Carter, Michael Frater, Yohan Blake;,Usain Bolt (Jamaika) 36,84 s, 2012 m.
4×200 m – Santa Monica, Track Club, Michael Marsh, Leroy Burrell, Floyd Heard, Carl Lewis (JAV), 1:18.68 min, 1994 m. balandžio17 d.
4×400 m – Andrew Valmon, Quincy Watts, Butch Reynolds, Michael Johnson (JAV), 2:54.29 min, 1993 m. rugpjucio 22 d.

Moterys

60 m – Irina Privalova (Rusija), 6,92s, 1995m.
100 m – Florence Griffith Joyner (JAV), 10,49 s, 1988 m. birželio 16 d.
200 m – Florence Griffith Joyner (JAV), 21,34 s, 1988 m. rugsėjo 29 d.
400 m – Marita Koch (Rytų Vokietija), 47,60 s, 1985 m. spalio 6 d.
4×100 m – Nesta Carter, Michael Frater, Yohan Blake, Usain Bolt (Jamaika), 36,84 s, 2012 m. rugpjūčio 11 d.
4×200 m– Santa Monica, Track Club, Michael Marsh, Leroy Burrell, Floyd Heard, Carl Lewis (JAV), 1:18.68 min, 1994 m. liepos 17 d.
4×400 m – Andrew Valmon, Quincy Watts, Butch Reynolds, Michael Johnson (JAV), 2:54.29 min, 1993 m. rugpjūčio 22 d.

Strakaliukų rekordai
10 m – Marija Kapcevičiūtė (4 metai,) 2,16s
10 m – Matas Jankūnas (4 metai), 2,18s
10 m – Austėja Pociūtė (5 metai), 1,86s
10 m – Arminas Vilkas (6 metai), 1,87s[pb_builder]