„Pasitempk.“
„Ištiesink nugarą.“
„Nesikūprink.“
Pažįstama?
Daug tėvų pastebi – vaikas vis dažniau sėdi susikūprinęs, pečiai krenta į priekį, galva palinkusi žemyn. Ir natūraliai kyla klausimas:
ar tai dėl per mažo judėjimo?
Trumpas atsakymas – labai dažnai taip.
Bet pažiūrėkime giliau.
Laikysena – tai ne „įprotis“, o raumenų pajėgumas
Vaiko laikysena nėra tik priminimo reikalas. Tai – jo kūno gebėjimas išlaikyti vertikalią padėtį.
Tam reikia:
- stiprių nugaros raumenų;
- aktyvaus pilvo preso;
- stabilaus dubens;
- geros pusiausvyros;
- kūno suvokimo erdvėje.
Jeigu šie mechanizmai nėra pakankamai lavinami, kūnas renkasi „lengvesnį kelią“ – susikūprinimą.
Ir čia atsiranda judėjimo svarba.
Šiuolaikinė vaikystė keičiasi
Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau kalba apie vieną reiškinį – judėjimo deficito vaikystę.
Vaikai:
- daugiau sėdi nei juda;
- daugiau laiko leidžia prie ekranų;
- rečiau žaidžia lauke spontaniškai;
- mažiau laipioja, šokinėja.
Kūnas, kuris negauna pakankamai įvairaus judesio, neįjungia giliųjų stabilizuojančių raumenų.
O būtent jie atsakingi už laikyseną.
Kodėl vien sporto „kartą per savaitę“ nepakanka?
Tai viena didžiausių šių dienų klaidų. Vaiko kūnas turi būti aktyvuojamas kasdien, o ne tik treniruotės metu.
Laikysena formuojasi per:
šokinėjimą, balansavimą, kabėjimą, ropojimą, laipiojimą, metimą ir gaudymą.
Kuo judesiai įvairesni – tuo geriau vystosi stabilumas.
Nauja tendencija: laikysena = viso kūno stabilumas
Anksčiau buvo manoma, kad laikyseną reikia „taisyti“ tiesiog mokant vaiką sėdėti tiesiai. Dabar vis daugiau specialistų akcentuoja:
laikysena – tai funkcinio judėjimo kokybė.
Tai reiškia:
- stiprus „core“ (gilieji pilvo ir nugaros raumenys);
- gera pusiausvyra;
- simetriškas judėjimas;
- koordinacija.
Ir tai lavinama per žaidimą.
Kaip suprasti, kad vaikui trūksta judesio?
Atkreipkite dėmesį, jei:
- vaikas greitai pavargsta sėdėdamas tiesiai;
- remiasi į stalą ar kėdės atlošą;
- dažnai guli vietoj sėdėjimo;
- nemėgsta aktyvių žaidimų;
- skundžiasi nugaros ar kaklo nuovargiu.
Tai gali būti ženklas, kad kūnui reikia daugiau aktyvacijos.
Ką galite padaryti šiandien?
Gera žinia – laikysena vaikystėje labai lanksti.
-
- Kasdien bent 60 min. aktyvaus judėjimo;
- Mažiau pasyvaus sėdėjimo;
- Daugiau laipiojimo ir balansavimo;
- Žaidimų, kurie įtraukia visą kūną;
- Pusiausvyros pratimų.
Svarbiausia – ne „taisyklingai sėdėti“, o stiprinti kūną, kad jis pats norėtų būti tiesus.
Pabaigai
Silpna laikysena retai atsiranda „per vieną dieną“. Tai ilgalaikio pasyvaus režimo pasekmė.
Tačiau gera žinia – vaikų kūnai prisitaiko labai greitai.
Kai tik gauna pakankamai kokybiško judesio.
Judėjimas nėra papildoma veikla. Tai vaikystės pagrindas.