„Pasitempk.“
„Ištiesink nugarą.“
„Nesikūprink.“

Pažįstama?

Daug tėvų pastebi – vaikas vis dažniau sėdi susikūprinęs, pečiai krenta į priekį, galva palinkusi žemyn. Ir natūraliai kyla klausimas:
ar tai dėl per mažo judėjimo?

Trumpas atsakymas – labai dažnai taip.
Bet pažiūrėkime giliau.

Laikysena – tai ne „įprotis“, o raumenų pajėgumas

Vaiko laikysena nėra tik priminimo reikalas. Tai – jo kūno gebėjimas išlaikyti vertikalią padėtį.

Tam reikia:

• stiprių nugaros raumenų;
• aktyvaus pilvo preso;
• stabilaus dubens;
• geros pusiausvyros;
• kūno suvokimo erdvėje.

Jeigu šie mechanizmai nėra pakankamai lavinami, kūnas renkasi „lengvesnį kelią“ – susikūprinimą.
Ir čia atsiranda judėjimo svarba.

Šiuolaikinė vaikystė keičiasi

Pastaraisiais metais specialistai vis dažniau kalba apie vieną reiškinį – judėjimo deficito vaikystę.

Vaikai:

• daugiau sėdi nei juda;
• daugiau laiko leidžia prie ekranų;
• rečiau žaidžia lauke spontaniškai;
• mažiau laipioja, šokinėja.

Kūnas, kuris negauna pakankamai įvairaus judesio, neįjungia giliųjų stabilizuojančių raumenų.
O būtent jie atsakingi už laikyseną.

Kodėl vien sporto „kartą per savaitę“ nepakanka?

Tai viena didžiausių šių dienų klaidų. Vaiko kūnas turi būti aktyvuojamas kasdien, o ne tik treniruotės metu.

Laikysena formuojasi per:
šokinėjimą, balansavimą, kabėjimą, ropojimą, laipiojimą, metimą ir gaudymą.

Kuo judesiai įvairesni – tuo geriau vystosi stabilumas.

Nauja tendencija: laikysena = viso kūno stabilumas

Anksčiau buvo manoma, kad laikyseną reikia „taisyti“ tiesiog mokant vaiką sėdėti tiesiai. Dabar vis daugiau specialistų akcentuoja:
laikysena – tai funkcinio judėjimo kokybė.

Tai reiškia:

• stiprus „core“ (gilieji pilvo ir nugaros raumenys);
• gera pusiausvyra;
• simetriškas judėjimas;
• koordinacija.

Ir tai lavinama per žaidimą.

Kaip suprasti, kad vaikui trūksta judesio?

Atkreipkite dėmesį, jei:

• vaikas greitai pavargsta sėdėdamas tiesiai;
• remiasi į stalą ar kėdės atlošą;
• dažnai guli vietoj sėdėjimo;
• nemėgsta aktyvių žaidimų;
• skundžiasi nugaros ar kaklo nuovargiu.

Tai gali būti ženklas, kad kūnui reikia daugiau aktyvacijos.

Ką galite padaryti šiandien?

Gera žinia – laikysena vaikystėje labai lanksti.

• • Kasdien bent 60 min. aktyvaus judėjimo;
  • Mažiau pasyvaus sėdėjimo;
  • Daugiau laipiojimo ir balansavimo;
  • Žaidimų, kurie įtraukia visą kūną;
  • Pusiausvyros pratimų.

Svarbiausia – ne „taisyklingai sėdėti“, o stiprinti kūną, kad jis pats norėtų būti tiesus.

Pabaigai

Silpna laikysena retai atsiranda „per vieną dieną“. Tai ilgalaikio pasyvaus režimo pasekmė.

Tačiau gera žinia – vaikų kūnai prisitaiko labai greitai.
Kai tik gauna pakankamai kokybiško judesio.

Judėjimas nėra papildoma veikla. Tai vaikystės pagrindas.