info@strakaliukas.lt

+370 673 12086

Vaiku sporto centras Strakaliukas
Mano paskyra
Kodėl verta rinktis aktyvų laiką lauke?

Kodėl verta rinktis aktyvų laiką lauke?

by | Bal 9, 2025 | Naudinga, Naujienos, Straipsniai

Ką naudoti, kad būtų smagu ir paprasta?

Atėjus šiltesniam sezonui, pats metas persikelti su veiklomis į lauką – kiemą, parką ar sodybą. Lauke vaikai ne tik gauna daugiau gryno oro, bet ir natūraliai juda aktyviau. Tai – ne tik smagu, bet ir labai svarbu jų fizinei, emocinei bei socialinei raidai.

Kuo naudingas aktyvus laikas lauke?

Fizinis aktyvumas be pastangų

Vaikams nereikia „pratintis“ sportuoti – lauke natūraliai atsiranda judesio: bėgiojimas, šokinėjimas, lipimas. Kūnas lavėja visapusiškai: stiprėja raumenys, koordinacija, pusiausvyra.

Kūrybiškumas ir savarankiškumas

Veikdami lauke, vaikai dažniau kuria savo žaidimų taisykles, išbando naujus judesius, ieško sprendimų. Tai skatina kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti su kitais.

Geresnė nuotaika ir stipresnis imunitetas

Grynas oras, saulės šviesa ir judesys – geros savijautos receptas. Vaikai tampa ramesni, geriau miega, lengviau susikoncentruoja. Daugiau laiko lauke padeda stiprinti imunitetą ir atsparumą virusams.

Ką naudoti aktyviems žaidimams lauke?

Kamuoliai – universalus pasirinkimas

Turėkite keletą skirtingų dydžių kamuolių. Jie puikiai tinka:

  • Mėtymui, gaudymui, spardymui
  • Kaip kūgeliai trasai žymėti
  • Pusiausvyros lavinimui
  • Komandiniams estafetėms ir varžyboms

Kliūčių ruožo elementai

Naudokite tai, ką turite: plastikinės dėžutės, lauko kaladėlės, sodo žarnos ar paprasti pagaliai gali tapti:

  • Kliučių ruožu
  • Startiu žymekliu
  • Vingiuotu keliu estafetėms

Paprastos priemonės – didelė nauda

  • Kibirai gali tapti kaip taikiniai
  • Akmenukai skaičiavimui ir spalvų atpažinimui
  • Kreida – žaidimams „klasės“, užduotims žymėtis ar piešimui

Kaip paskatinti vaiką žaisti lauke?

Leiskite vaikui rinktis ir kurti pačiam – pasiūlykite keletą idėjų, bet palikite erdvės jo vaizduotei. Leiskite jam pačiam sugalvoti žaidimus, taisykles, susikurti savo trasas ar kliūtis.
Įsitraukite kartu – bet nevadovaukite. Pradėkite kartu, parodykite, kad žaidimas – vertingas laikas ir Jums. Vaikai greitai įsitraukia, kai jaučia, kad jais domimasi.
Kūrybiškumas gimsta laisvėje – skirkite laiko „lauko tyrinėjimams“: ką galima padaryti su akmenukais, pagaliais ar net paprasta dėže? Kiekvienas objektas gali virsti žaidimo dalimi!

Apibendrinant:

Aktyvus laikas lauke – tai daug daugiau nei fizinis aktyvumas. Tai kūryba, pažinimas, emocinė sveikata ir džiaugsmas.
Kaip akcentuoja prof. Albertas Skurvydas, vaiko gerai savijautai reikalingas ne tik judėjimas, bet ir galimybė pažinti pasaulį per patirtį, kūną ir žaidimą. Laukas – tai vieta, kur visa tai gali vykti natūraliai ir džiugiai.
Tad daugiau laiko preleiskime lauke – ten, kur vaikai gali būti laisvi, kūrybingi ir laimingi!

Vaiko fizinė raida iki 4 metų: kaip užtikrinti harmonigą vystymąsi?

Vaiko fizinė raida iki 4 metų: kaip užtikrinti harmonigą vystymąsi?

by | Vas 18, 2025 | Naudinga, Straipsniai

Vaiko fizinė raida iki 4 metų: kaip užtikrinti harmonigą vystymąsi?

Vaiko pirmieji gyvenimo metai – tai laikotarpis, kai jis sparčiausiai mokosi, atranda savo kūną ir aplinką per judėjimą. Nuo pirmųjų bandymų kelti galvą iki savarankiško bėgiojimo – kiekvienas šis etapas yra itin svarbus, nes formuoja pagrindinius motorinius įgūdžius, kurie lemia tolimesnę fizinę ir kognityvinę raidą.

Ką turėtų mokėti vaikas skirtingais amžiaus tarpsniais?

✔️0–6 mėn. – pradeda kelti galvą, sugriebia daiktus, mokosi verstis.

✔️ 6–12 mėn. – šliaužia, stovi laikydamasis, žengia pirmuosius žingsnius.

✔️ 12–18 mėn. – vaikšto savarankiškai, bando bėgti, spiria kamuolį.

✔️ 2–3 metai. – šokinėja abiem kojomis, mokosi važinėti triratuku.

✔️ 3–4 metai. – balansuoja ant vienos kojos, geriau gaudo ir meta kamuolį.

STAMBIOJI MOTORIKA

 Skatinkite vaiką daugiau judėti – leiskite jam laisvai tyrinėti aplinką.

 Skirtingi paviršiai (žolė, smėlis, laiptai) padeda gerinti pusiausvyrą.

 Laipiojimas ant žaidimų aikštelių įrenginių stiprina viso kūno raumenis.

SMULKIOJI MOTORIKA:

Aktyvumas, ypač grupinėse veiklose ar sporto būreliuose, padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius. Jie mokosi dirbti komandoje,

Piešimas, dėlionės ir žaidimai su smulkiais daiktais lavina pirštukų miklumą.

 Savarankiškumo ugdymas – sagų sagstymas, batų raištelių rišimas.

Konstravimo žaidimai skatina rankų-akių koordinaciją [(Garcia et al., 2024)].

 

Kokios veiklos stiprina vaiko kūną ir koordinaciją?

ŽAIDIMAI KAMUOLIU – metimas, gaudymas ir spardymas lavina tiek smulkiąją, tiek stambiąją motoriką.

 VAŽIAVIMAS PASPIRTUKU – stiprina kojų raumenis ir gerina koordinaciją.

 ŠOKIAI IR RITMINIAI ŽAIDIMAI – lavina judesių kontrolę ir erdvinį suvokimą.

Tėvai – geriausi pavyzdžiai! Vaikai mokosi stebėdami, todėl kuo daugiau kartu judėsite, tuo natūraliau fizinis aktyvumas taps jų kasdienybės dalimi!

Naudoti šaltiniai:

1.Garcia, P., et al. (2024). Fine Motor Development in Early Childhood: Implications for Learning and Daily Function.

2. Johnson, R., et al. (2023). Motor Skill Acquisition in Early Childhood: A Neurodevelopmental Perspective.

3. Miller, T., & Brown, K. (2023). Gait Development and Coordination in Preschoolers.

4.Rodriguez-Ayllon, M., et al. (2019). Role of Physical Activity on Mental Health and Well-Being in Young Children.

5.Smith, J., et al. (2022). The Role of Neuroplasticity in Motor Skill Development in Young Children.

Kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus?

Kodėl fizinis aktyvumas toks svarbus?

by | Sau 7, 2025 | Naudinga, Straipsniai

Judėjimo svarba vaikų sveikatai ir gerovei

Vaikų fizinis aktyvumas yra esminis jų sveikatos, emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo pagrindas. Judėjimas ne tik stiprina kūną, bet ir skatina smegenų veiklą, mažina stresą bei didina motyvaciją.

Fizinė veikla yra ypač svarbi vaikystėje, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai įpročiai, kurie turės įtakos visam gyvenimui. Judėdamas vaikas ne tik ugdo raumenų jėgą, bet ir mokosi bendradarbiavimo, susidraugavimo ir problemų sprendimo įgūdžių, kurie būtini sėkmingai asmeninei raidai.

Kodėl judėjimas toks svarbus vaikams?

Dopamino poveikis

Judėjimas stimuliuoja dopamino išsiskyrimą smegenyse – tai cheminė medžiaga, kuri skatina motyvaciją, dėmesį ir gerą nuotaiką. Vaikai, kurie reguliariai sportuoja ar aktyviai juda, dažniau jaučia laimę ir yra labiau susikaupę.

Smegenų veiklos skatinimas

Aktyvumas padeda pagerinti smegenų kraujotaką, o tai teigiamai veikia mokymosi procesus. Vaikai, kurie sportuoja, greičiau mokosi, yra kūrybiškesni ir geriau sprendžia problemas.

Psichologinė gerovė

Fizinė veikla mažina streso hormono – kortizolio – lygį, didina pasitikėjimą savimi ir skatina gerus socialinius santykius. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria didelį mokyklinį krūvį ar emocinius iššūkius.

Socialiniai įgūdžiai

Aktyvumas, ypač grupinėse veiklose ar sporto būreliuose, padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius. Jie mokosi dirbti komandoje, dalytis atsakomybėmis ir kurti tvirtas draugystes.

Kiek aktyvumo reikia vaikui?

Kiek aktyvumo reikia vaikui?

Kaip užtikrinti vaiko fizinį aktyvumą?

Užtikrinti pakankamą vaikų aktyvumą kasdien gali būti iššūkis, tačiau keli paprasti žingsniai gali padėti vaikui judėti daugiau ir mėgautis fizine veikla:

1. Rodykite pavyzdį: Vaikai mokosi stebėdami, todėl tėvai turėtų parodyti, kad judėjimas yra svarbi kasdienybės dalis. Kartu su vaikais eikite pasivaikščioti, žaiskite lauko žaidimus ar aktyviai praleiskite laiką savaitgaliais.

2. Įveskite rutiną: Reguliarumas yra raktas į sėkmę. Labai padeda bent kartą ar du kartus per savaitę lankyti sporto ar šokių būrelį. Tokie užsiėmimai ne tik padeda įtvirtinti fizinio aktyvumo įpročius, bet ir sukuria struktūrą vaiko kasdienybėje.

3. Įvairovė ir motyvacija: Sporto būreliai suteikia galimybę išbandyti įvairias veiklas, kurios lavina skirtingas raumenų grupes ir skatina kūrybiškumą. Be to, bendraamžių aplinka motyvuoja vaikus stengtis, o žaidimų ir užduočių metu patiriamas džiaugsmas skatina juos grįžti vėl.

4. Socialinė nauda: Dalyvavimas aktyviose grupinėse veiklose ugdo socialinius įgūdžius. Vaikai mokosi bendradarbiauti, dalytis atsakomybėmis ir drauge siekti tikslų. Tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir stipresnis emocinis ryšys su bendraamžiais.

Aktyvumas vaikystėje – investicija į ateitį

Fizinis aktyvumas yra būtinas vaikų raidai. Sporto būreliai, kaip „Strakaliukas“, ne tik padeda vaikams judėti, bet ir ugdo jų socialinius įgūdžius, stiprina savivertę ir skatina nuolatinį tobulėjimą. Užtikrinkite, kad jūsų vaikas turėtų galimybę judėti kasdien – tai dovana, kurią jie prisimins visą gyvenimą.

Naudoti šaltiniai:

1. Ruiz-Tejada, A., et al. (2022). Dopaminergic effects of physical activity on motivation and focus in children.

2. Gunnell, K. E., et al. (2019). The impact of physical activity on cognitive function in young learners.

3. Rodriguez-Ayllon, M., et al. (2019). The psychological benefits of regular physical activity in children.

4. Bidzan-Bluma, I., & Lipowska, M. (2018). Brain plasticity in response to physical activity in children.

5. Álvarez-Bueno, C., et al. (2017). Active breaks and their effects on academic and mental performance in students.

Vaikų „W“ sėdėsena – kodėl ją reikia stebėti ir kaip ją koreguoti?

Vaikų „W“ sėdėsena – kodėl ją reikia stebėti ir kaip ją koreguoti?

by | Lap 19, 2024 | Naudinga, Naujienos, Straipsniai

Kas yra „W“ sėdėsena?

Ar pastebėjote, kad vaikas dažnai sėdi pozicijoje, kurioje keliai sulenkti, kojos išskėstos į šonus, o klubai pasukti į vidų? Tai vadinama „W“ sėdėsena – vaikai ją dažnai renkasi, nes ši padėtis užtikrina didelį stabilumą. Vis dėlto, nors atrodo patogi, ji gali trukdyti tinkamam vaiko fiziniam vystymuisi.

Kodėl vaikai renkasi „W“ sėdėseną?

„W“ sėdėsena vaikams suteikia didesnę atramą, nes remiamasi plačiu pagrindu, kurį sudaro abi kojos. Dėl šios pozicijos stabilumo vaikui reikia mažiau laikysenos kontrolės ir svorio perkėlimo, kas įprastai reikalauja liemens raumenų darbo. Vaikams, kuriems trūksta liemens raumenų jėgos, „W“ sėdėsena gali tapti patogia ir stabilia pozicija.

Vaikų „W“ sėdėsena

Galimos rizikos, susijusios su „W“ sėdėsena:

  1. Liemens raumenų silpnumas – sėdint tokioje pozicijoje kūnas išlaikomas vertikaliai, tad pagrindiniai laikysenos raumenys mažiau dirba.
  2. Padidėjusi raumenų įtampa – vaikams, turintiems padidintą raumenų įtampą, „W“ sėdėsena gali dar labiau įtempti klubų, kelių ir kulkšnių raumenis.
  3. Raumenų sutrumpėjimai – ilgainiui tam tikri kojų raumenys (pvz., klubų rotatoriai, kojų atitraukėjai) gali sutrumpėti, jei vaikas nuolat sėdi šioje pozicijoje.
  4. Netaisyklinga eisena – į vidų sukamos pėdos, klubo sąnario disbalansas ir laikysenos problemos gali lemti pėdų sukimąsi į vidų bei neigiamai paveikti vaikų eiseną.

Kaip galima padėti vaikui išvengti „W“ sėdėsenos?

Alternatyvios sėdėjimo pozos – skatinkite vaiką sėdėti sukryžiavus kojas, ištiesus kojas į priekį arba sulenkus jas per šoną.

Sėdėjimas ant kėdutės ar suoliuko – vietoj sėdėjimo ant žemės pasiūlykite mažą kėdutę, kuri natūraliai skatina sveikesnę sėdėseną.

Padėkite koreguoti padėtį – jei vaikas pradeda sėdėti „W“ pozicijoje, švelniai pakoreguokite jo kojas, kad kelius ir pėdas laikytų šalia.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei vaikas nuolat renkasi „W“ sėdėseną ir pastebite, kad jis negali sėdėti kitose pozicijose, vaikšto suglebęs, pastebimi eisenos pokyčiai, pėdų sukimasis į vidų ar sutrikusi koordinacija, tai gali būti ženklas, kad verta pasitarti su specialistu.

Tinkama laikysena ir sėdėjimo įpročiai gali turėti didelę įtaką vaiko fizinei sveikatai ir vystymuisi. Skirkime tam dėmesio, kad vaikai augtų stiprūs ir judrūs!

Vaikų „W“ sėdėsena 1

Ergonomiška mokymosi vieta ir 2 pratimai laikysenai

Ergonomiška mokymosi vieta ir 2 pratimai laikysenai

by | Spa 11, 2024 | Naudinga, Naujienos, Straipsniai, Uncategorized

Mokymosi vieta namuose yra labai svarbi vaiko akademiniams pasiekimams ir sveikatai. Ergonomiškai sukurta mokymosi vieta gali padėti išvengti nugaros skausmų, netaisyklingos laikysenos ir kitų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti ergonomišką mokymosi vietą ir pateiksime tris pratimus, kurie padės vaikams išlaikyti taisyklingą laikyseną.

Ergonomiška mokymosi vieta

Darbo stalas ir kėdė
1. Stalo aukštis: Darbo stalas turi būti tokio aukščio, kad vaiko alkūnės būtų sulenktos apie 90 laipsnių kampu, kai jos yra padėtos ant stalo. Tai padeda išvengti pečių ir kaklo įtampos.
2. Kėdės aukštis: Kėdė turi būti tokio aukščio, kad vaiko kojos būtų tvirtai padėtos ant grindų arba ant pakojo, o keliai būtų sulenkti apie 90 laipsnių kampu. Kėdė su reguliuojamu aukščiu yra geriausias pasirinkimas.
3. Nugaros atrama: Kėdė turi turėti tvirtą nugaros atramą, kuri palaikytų natūralią stuburo kreivę. Papildoma juosmens atrama gali padėti išlaikyti taisyklingą laikyseną.

Monitorius ir apšvietimas
1. Monitoriaus aukštis: Monitorius turi būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau, kad vaikui nereikėtų per daug lenkti galvos žemyn ar aukštyn. Tai padės išvengti kaklo ir pečių įtampos.
2. Apšvietimas: Darbo vieta turi būti gerai apšviesta, tačiau venkite tiesioginio šviesos šaltinio atspindžio nuo ekrano. Naudokite natūralią dienos šviesą arba reguliuojamus stalinius šviestuvus.

2 pratimai laikysenai

1. Sienos angelas
Tikslas: stiprinti nugaros ir pečių raumenis.
1. Atsistokite nugarą prie sienos, kojos turi būti pečių plotyje.
2. Prispauskite apatinę nugaros dalį prie sienos.
3. Sulenkite alkūnes 90 laipsnių kampu ir pakelkite rankas į šonus, kad dilbiai būtų lygiagrečiai grindims.
4. Lėtai judinkite rankas aukštyn, tarsi pieštumėte angelo sparnus ant sienos, tada grįžkite į pradinę padėtį.
5. Kartokite pratimą 10-15 kartų.

2. Katės tempimas
Tikslas: pagerinti stuburo lankstumą ir sumažinti įtampą nugaros srityje.
1. Atsistokite keturkojo pozicijoje, rankos ties pečiais, keliai ties klubais.
2. Įkvėpkite ir lenkite nugarą žemyn (karvės poza), pakelkite galvą ir uodegos kaulą aukštyn.
3. Iškvėpkite ir lenkite nugarą aukštyn (katės poza), įtraukdami pilvą ir nuleisdami galvą.
4. Kartokite judesį lėtai ir ritmiškai 10-15 kartų.

Išvada
Tinkamai sukurta ergonomiška mokymosi vieta padeda vaikams išlaikyti taisyklingą laikyseną ir išvengti sveikatos problemų. Įtraukus šiuos tris paprastus pratimus į kasdienę rutiną, vaikai galės stiprinti savo raumenis ir gerinti laikyseną. Rūpindamiesi vaikų ergonomika ir fiziniu aktyvumu, užtikrinsite jų sveikatą ir gerovę.

Prisijunkite prie Strakaliuko užsiėmimų ir leiskite savo vaikams lavinti fizinius gebėjimus smagiai ir saugioje aplinkoje!

Vėlyva specializacija sporte: kodėl svarbu leisti vaikams išbandyti įvairias sporto šakas

Vėlyva specializacija sporte: kodėl svarbu leisti vaikams išbandyti įvairias sporto šakas

by | Rgs 18, 2024 | Galerija, Naudinga, Straipsniai

Vis daugiau tėvų susiduria su klausimu, kada vaikams pradėti specializuotis konkrečioje sporto šakoje ir siekti aukštų rezultatų. Strakaliuko filosofija remiasi vėlyvąja specializacija, pabrėždama, kad pirmiausia reikia ugdyti bendrus fizinius gebėjimus, o tik vėliau pasirinkti specializacijas. Tai ne tik mūsų filosofija – remiamės Kanados sporto ruošimo teorija LTAD: Long Term Athlete Development, kuri teigia, kad ankstyvoji specializacija turi neigiamų pasekmių. Dažnu atveju, mes turime puikius jaunus sportininkus, kurie pasiekia sporto pergales per anksti, tuomet jie perdega, pavargsta ir kai būna suaugę jie jau neturi nei noro, nei fizinių galimybių siekti geriausių rezultatų.

Kanados ilgalaikio sportininkų vystymosi teorija (LTAD)

LTAD teorija pabrėžia, kad sportininkų ugdymas turėtų vykti per ilgą laiką, atsižvelgiant į biologinį, o ne chronologinį amžių. Šis modelis suskirsto sportininkų ugdymą į etapus, pradedant nuo bendrojo fizinio lavinimo ir baigiant specializacija tik po to, kai vaikai pasiekia paauglystę. LTAD teorija teigia, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje išbando įvairias sporto šakas, išsivysto įvairiapusiškiau, įgyja platesnį motorinių įgūdžių spektrą ir yra mažiau linkę į traumas bei perdegimą (Temürçi et al., 2020).

Vėlyvos specializacijos privalumai

  1. Traumų rizikos sumažinimas: Vaikai, kurie anksti specializuojasi vienoje sporto šakoje, turi žymiai didesnę riziką patirti pasikartojančias traumas. Tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie išbando kelias sporto šakas, mažiau linkę į pervargimo sukeliamas traumas ir turi ilgesnes sportines karjeras.
  2. Psichologinė ir emocinė sveikata: Ankstyva specializacija gali sukelti psichologinį stresą ir perdegimą, dėl ko daugelis vaikų meta sportą dar nesulaukę paauglystės. Tuo tarpu vėlyva specializacija leidžia vaikams ilgiau mėgautis sportine veikla, sumažina psichologinio pervargimo riziką ir skatina ilgalaikį sportinį dalyvavimą.
  3. Geresni sportiniai pasiekimai: Nors kai kurie sportai, kaip gimnastika ar plaukimas, reikalauja ankstyvos specializacijos, daugumoje sporto šakų geriausi rezultatai pasiekiami tiems, kurie pradėjo specializuotis tik paauglystėje. Tyrimai rodo, kad dauguma elitinių sportininkų jaunystėje išbandė kelias sporto šakas, o vėliau specializavosi tik vienoje, kas padėjo jiems išvystyti platesnį motorinių įgūdžių spektrą ir pasiekti aukštus rezultatus.

Vėlyva specializacija sporte, kai vaikai turi galimybę išbandyti įvairias sporto šakas, yra ne tik saugesnė jų fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir gali prisidėti prie geresnių sportinių rezultatų. Kanados ilgalaikio sportininkų vystymosi teorija (LTAD) ir naujausi tyrimai pabrėžia šio požiūrio svarbą, skatindami tėvus ir trenerius leisti vaikams išbandyti įvairias sporto šakas, o specializaciją palikti vėlesniam laikui.

Call Now Button