Konsultuoja judesio studijos
,,Strakaliukas“ specialistas
Mindaugas Pocius
AUGA PASITIKĖJIMAS SAVIMI
„Pastebiu, kad pasisekus užduočiai, išmokus naują pratimą, vaikų pasitikėjimas savo jėgomis auga. Beje, tai vyksta tik savo aplinkoje, draugų rate. Pakeitus aplinką arba jei treniruotę stebi tėveliai, ne visi vaikai pasitikėjimą savimi išlaiko. Vieniems vaikams tėvelių buvimas šalia ir plojimai padeda, o kitus priverčia pasijusti nejaukiai, jie negali parodyti visko, ką moka geriausiai. Todėl reguliariai organizuojame mažytes varžybas savo auklėtiniams. Taip skatiname vaikus pasitikėti savo jėgomis, net ir jiems iš pradžių nepažįstamoje aplinkoje. Kai nevyksta varžybos, atliekame testus – jų metu pratiname prie varžybų jaudulio“, – sako su vaikais dirbantis treneris Mindaugas Pocius.
KĄ DARYTI, KAD GREITAI NENUSIBOSTŲ
Kuo mažesnis sportininkas, tuo greičiau jam gali nusibosti lankomas būrelis. Ko gero, yra dvi pagrindinės priežastys. Viena, kai vaikui nuo pat pradžių nepatinka būrelis, kurį parinko tėvai pagal savo norus. Tokiu atveju reikia paieškoti naujo, tinkamo būrelio vaikui. Kita priežastis – vaiko susidūrimas su sunkumais, nuo kurių jis stengiasi pabėgti, o ne juos spręsti. Tada reikia vaiką motyvuoti, skatinti stengtis susikaupti, ir viskas pavyks, vėl bus smagu lankyti būrelį. Treneriai turi būti kūrybingi, stengtis, kad kiekvienas užsiėmimas praeitų kitaip, kad kaskart vaikai išmoktų kažką naujo. Būtina motyvuoti vaikus, kaskart įvesti naują pratimą, kad vaikams nebūtų nuobodu. Vaikus domina ir naujas inventorius, jiems įdomu išbandyti vieną ar kitą sporto priemonę.
AR VERSTI SPORTUOTI?
Šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, kai vaikai pasako nebenorintys daugiau lankyti sporto užsiėmimų. ,,Strakaliuko“ specialistų nuomone, jėga niekada nieko nereikia daryti. Taip galima vaikui sukelti antipatiją bet kokiam sportui visam gyvenimui. Jei vaikui nepatinka judrūs žaidimai, bėgiojimai, tai nereikia vesti į tokius užsiėmimus. Gal tokiam vaikui patinka konstruoti, kurti – gal jis bus mokslininkas, išradėjas. Reikia parinkti užsiėmimus pagal vaiko norus, polinkius, gebėjimus.
,,NORI BŪTI PIRMAS“
Vaikai iki 3,5 metų amžiaus lenktyniavimo, pirmavimo nesureikšmina. Varžybų metu jiems visiems teikiami vienodi medaliai. Nuo 4 metų jie pradeda suvokti lenktyniavimo esmę, ir tuomet kyla įvairių problemų. Su vaikais, kurie visur ir visada nori būti pirmi, pirmiausia daug kalbamės apie tai, kad ne visada gali būti pirmas. Aiškiname, kad, nepaisant to, kad viena ar kita rungtis nėra jo stiprioji pusė, kad yra greitesnių ar šoklesnių bendraamžių – svarbiausia pastangos ir savo
rezultatų gerinimas. Pati svarbiausia pažanga – jo paties. Kai vaikui pavyko atlikti kokį nors pratimą, kurio iki šiol nepavykdavo padaryti, visada reikia tai pastebėti, pagirti. Užsiėmimų
metu lenktyniaujant reikėtų sugrupuoti vaikus taip, kad visi patirtų ir laimėjimo džiaugsmą, ir pralaimėjimo kartėlį.
VAIKĄ REIKIA MOTYVUOTI
Jei vaikui patinka užsiėmimai, atliekama veikla, tai specialiai motyvuoti ir nebūtina. Jį patį pagauna azartas kaskart pasirodyti geriau. „Strakaliuke“ vyresnėliai (nuo 4 metų) turi asmenines pasiekimų knygeles, į kurias kas mėnesį įrašomi pagrindinių rungčių rezultatai. Tad vaikai kartu su tėveliais gali stebėti savo laimėjimus. Kiekvienas toliau nušoktas centimetras, keliomis šimtosiomis sekundės dalimis greičiau nubėgta distancija yra didžiausia motyvacija vaikui. „Už vaikų pastangas keletą kartų per metus rengiame varžybas lengvosios atletikos manieže. Ten varžytis susirenka visi mūsų auklėtiniai, varžybų stebėti ateina tėveliai, seneliai. Vaikai turi galimybę pasijusti tikrais sportininkais bei pabendrauti su varžybų garbės svečiu – garsiu sportininku. Tokios varžybos – šventė ir vaikams, ir jų tėvams, ir mums“, – sako Mindaugas Pocius.
PAVYZDYS – SPORTUOJANTYS TĖVELIAI
Vaikams iki 3 metų tėveliai yra geriausias pavyzdys. Judesio studijoje „Strakaliukas“ užsiėmimų metu vaikai kartu su savo tėveliais sportuoja: bėga, ropoja, daro mankšteles. Treneriams nieko nėra maloniau, kaip matyti dvimetę mergytę lenktyniaujančią – ropojančią per kliūtis su savo tėčiu. Vaikai gauna ne tik fizinės naudos, bet ir daug gerų emocijų. Tvirtėja ryšys su tėveliais. Bendri užsiėmimai – prasmingai praleistas laikas, vertingas visai šeimai. Vyresniems vaikams tokio tėvelių palaikymo nereikia. Juk jie jau dideli ir nori daryti tai, ką nors patys, nori savarankiškumo. Tuomet labai svarbus tampa emocinis palaikymas. Vaikams svarbu, kad juos pagirtų, paskatintų. Visada vaikai, išmokę kokį nors naują pratimą, pasibaigus užsiėmimui skuba pasisakyti ir parodyti tėvams naujus įgūdžius.
KOKIĄ SPORTO ŠAKĄ PARINKTI?
Vaikus reikia leisti į tokius būrelius, kuriuose jiems patinka ir kuriuose jie gali save realizuoti. Juk ten, kur vaikas negauna gerų emocijų, jis ilgai neliks. Jei labai judrų vaiką nuvesime į šachmatų būrelį, ten jis kels chaosą, jam bus nuobodu. Jo energiją reikia pakreipti tinkama linkme. Tad parinkus aktyvų sportą, jis ne tik galės pabėgioti, bet bus mokomas ir
tvarkos, turės išmokti ramiai pasėdėti, pailsėti, susikaupti. Drovių vaikų nereikėtų stumti į jiems nepatogią padėtį. Tai gali tik padidinti drovumą ir sumažinti savivertę.
SPORTUOJANTYS – LAIMINGESNI
Tinkama fizinė veikla – sportas – yra naudinga daugeliu aspektų. Hiperaktyviems vaikams padeda išsikrauti, moko susikaupti. Ramius vaikus skatina pajudėti, pasitikėti savimi. Sportas grūdina charakterį, moko lengviau prisitaikyti naujose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, tėveliams išvykus ar šeimoje gimus sesei ar broliui. Sakoma, kad juokiantis išsiskiria vitaminas „C“, o užsiėmimų metu vaikai patiria daug gerų emocijų, daug juokiasi, bendrauja su savo bendraamžiais draugais. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su skaudžia realybe – emigracija. Dažnoje šeimoje kuris nors iš tėvų išvyksta į užsienį dirbti, vaikai auga tik su mama ar tik su tėčiu. Į tokias šeimos permainas mažieji reaguoja skaudžiai. Aplinkos pakeitimas sporto studijoje, geros emocijos, fizinis krūvis leidžia vaikams pamiršti jį slegiančias problemas. „Strakaliuke“ tokius vaikus stengiamės motyvuoti, kad jie išmoktų kuo daugiau naujų pratimų ar užduočių ir grįžus tėčiui ar mamai galėtų juos nudžiuginti savo pažanga. Vaikai, kurie emigruoja su tėveliais, būna taip motyvuoti sportuoti, kad ten iš karto nori lankyti panašius būrelius. Tai paspartina adaptaciją naujoje
aplinkoje, plečia draugų ratą.
AR ŽIEMĄ REIKIA JUDĖTI MAŽIAU?
Manantys, kad šaltuoju metu vaikui reikia mažiau judėti, klysta. Juk vaiko organizmas vystosi nuolat. Jis auga ir stiprėja. Jei vaikas per žiemą paauga 3-5 cm, tai padidėja ir jo svoris, o raumenys turi vystytis kartu su ūgiu ir svoriu. Žinoma, žiemą būna mažiau galimybių judėti, nes kartais išeiti pažaisti į lauką sutrukdo blogas oras. Tada tėveliai sako, kad vaikai namie „eina galvomis“. Juk vaikai pripratę daug judėti, lakstyti, o atšalus orams išgirsta – „sėdėk ir nejudėk“. Tai vaikams netinka. Tėveliams reikia pasirūpinti, kad vaikas ir žiemą galėtų būti fiziškai aktyvus.
Parengė Ginta Liaugminienė
Mamos žurnalas 2013 sausis
[pb_builder]