by admin | Geg 22, 2014 | Straipsniai
Pastaruoju metu auga ne tik vaikų fizinio aktyvumo poreikis, bet ir profesionalių paslaugų pasiūla. Tuo gegužės 20 d. įsitikino garsūs Lietuvos sportininkai ir miesto valdininkai, apsilankę vaikų judesio studijoje „Strakaliukas“ Kaune. Naujų patalpų atidaryme juostą kirpo olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, „Strakaliuko“ steigėjas bei vadovas „Mindaigas Pocius ir mažasis Edinas, kuris treniruotes lanko nuo pat pirmo užsiėmimo.
Prieš keletą metų įsikūrusi studija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir mokyti teisingai judėti, šį pavasarį gerokai išplėtė savo valdas. Idėja įsikurti didesnėse patalpose „Strakaliuko“ įkūrėjams Agnei ir Mindaugui Pociams kilo tuomet, kai pradėjo sulaukti vis daugiau pageidaujančių lankyti užsiėmimus vaikų tėvelių užklausų ir nebegalėjo priimti visų norinčių. Naujose patalpose įrengtos penkios modernios salės, erdvus persirengimo kambarys, tualetai, biuras, jaukus laukiamasis su patogiais sėdmaišiais, foteliukais, spauda tėveliams, žaidimų kampeliu vaikams.
Gegužės 20 d. naujų patalpų atidaryme „Strakaliuko“ kolektyvas sulaukė garbingų svečių. Sveikinimo ir pagyrimų negailėjo dukart olimpinis čempionas V. Alekna, LSU sporto infrastruktūros prorektorius prof. dr. A.Stanislovaitis, Kauno Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A.Grabnickas, Kauno lengvosios atletikos federacijos prezidentas G.Vasiliauskas; Lietuvos sporto muziejaus direktorius P.Majauskas, LMSF generelinė sekretorė bei „Vieningas Kaunas“ atstovė I.Visockienė bei „Strakaliukų“ rėmėjo UAB „Druskininkų Rasa“ marketingo vadovė A.Teresevičienė,
Studijos šeimininkai susirinkusiems parodė sporto sales, vaikų užsiėmimus, kuriose vyko kūdikių masažo pamokėlės, mažųjų „makaliukų“ treniruotės, jaunojo krepšininko reabilitacijos treniruotė su profesionalia kinezeterapiaute. Labiausiai sėkmė nusišypsojo vyriausiems „strakaliukams“ – jie nors vaikiškus, bet diskus mėtė su olimpiniu čempionu.
„Patalpos labai jaukios, primena namų atmosferą, tad vaikai čia puikiai jaučiasi. Sveikinu su puikia iniciatyvą ugdyti sveiką, sportišką ir aktyvią kartą ir linkiu nesustoti. Plėskitės, tokios studijos labai reikalingos ir kituose miestuose“, – profesionalių fizinio aktyvumo užsiėmimų reikalingumą akcentavo V. Alekna.
„Strakaliuke“sportuoja vaikai iki 8 metų. Patys mažiausi sportuoja kartu su tėveliais, mokoma kūdikių masažo, rengiami seminarai tėvams, konsultuoja profesionali kinezeterapeutė, rengiami grupiniai ir asmeniniai užsiėmimai, organizuojami sportiški gimtadieniai vaikams, rengiamos varžybos.
[pb_builder]
Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629
Deprecated: ltrim(): Passing null to parameter #1 ($string) of type string is deprecated in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-includes/formatting.php on line 4482
![Šuolis į tolį]()
by admin | Bal 23, 2014 | Sporto šakos
Šuolio į tolį rungtys
Trišuolio rungtis
Šuolis į tolį – lengvosios atletikos rungtis, kurios metu sportininkas įsibėgėja ir atsispiria nuo specialios lentelės. Nuo jos ir matuojamas šuolio ilgis.
Inventorius
Batai – „startukai”.
Paspara – tai atsispyrimo lentelė, nuo kurios įsibėgėjęs sportininkas atsispirdamas šoka į tolį. Pasparos ilgis – 20 cm,o plotis – 1,22 m. Paspara žymima balta linija. Už pasparos dedamas peržengimo indikatorius ir jo priekyje 1 cm plastelino linija, jo paviršius turi būti 0,7 cm iškilęs virš atsispyrimo lentelės.
Šuoliaduobė (nušokimo zona) yra 2,75 m pločio ir 7 – 9 m ilgio.
Rungties technika
Šuolį į tolį sudaro šios fazės: įsibegėjimas, atsispyrimas, skriejimas oru, nušokimas. Pagal tai kokius judesius sportininkas atlieka ore, šuolis gali būti: susilenkus, išsilenkus ir žirklėmis. Šuolio į tolį rezultatą lemia įsibėgėjimo greitis, atsispyrimo galingumas ir ore judesių tobulumas.
Įsibėgėjimo atstumas: vyrams – 37–50 m, moterims – 30–39 m. Baigiant įsibėgėjimą vyrų greitis siekia 10–10,7 m/s, o moterų – 8,8–9,5 m/s.
Atsispyrimas: paskutinio žingsnio metu atsispyriamąja koja į priekį mojama sulenkus per kelį, bet žingsnio pabaigoje ji greitai ištiesiama ir tokioje padėtyje greitai užgriebiamuoju judesiu statoma truputi toliau nuo kulno ant lentelės (pasparos). Vertikalus greitis atsispyrimo metu būna 3 – 3,6 m/s, o jėga 600 – 700 kg.
Skriejimo fazė: atsispyrus nuo lentelės ir judant balistine trajektorija jokie judesiai ore negali pakeisti BKMC (bendro kūno masės centro) judėjimo. Išlėkimo atsispyrimo kampas svyruoja nuo 17 iki 27 laipsnių.
Šuolis į tolį susilenkus: po šuolio žingsnio sportininkas abi kojas pritraukia prie krūtinės. Abi rankos išmotos aukštyn padeda tiesiai laikyti liemenį. Po to kojos per kelius tiesiamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų ir nušokama. Rankos staigiai mojamos žemyn – atgal – pirmyn.
Šuolis į tolį išsilenkus: panašus į susilenkus būdą. Skriedamas sportininkas išsilenkia atgal artėjant prie žemės liemuo lenkiamas į priekį. Šiuo momentu kojos mojamos pirmyn, liemuo lenkiamas prie kojų, o rankos tuo metu atgal.
Šuolis į tolį žirklėmis: tai lyg bėgimo tęsinys ore. Paprastai šuolininkas ore atlieka 2,5 žingsnio. Aukšto meistriškumo sportininkai, kurie nušoka virš 8 m, ore padaro 3,5 žingsnio. Šuolis atliekamas taip: sportininkas atsispyręs leidžia mojamąją koją žemyn ir judesių virtinė atliekama kaip bėgime, kol nušokama.
Nušokimas: rezultatas nemažai priklauso nuo teisingo nušokimo. Atlikdamas šią šuolio fazę sportininkas pritraukia kojas prie liemens, rankos mojamos pirmyn-žemyn atgal. Kojų pėdos kūno susilenkimo metu turi tik priartėti, bet nepakilti BKMC. Visais šuolių į tolį būdais į šuoliaduobę nušokama vienodai. Kai tik kulnai paliečia žemę tuoj pat reikia lenkti kojas per kelius ir dubenį.
Bandymui atlikti šuolį skiriama 1 minutė. Laikas skaičiuojamas nuo tada, kai sportininkas pakviečiamas šuoliui, likus 15 s iki laiko pabaigos, teisėjas iškelia geltoną vėliavėlę arba mirksi tablo, pranešdamas sportininkui, kad jo laikas eina į pabaigą.
Bandymas neužskaitomas, jei sportininkas:
1) peržengė lentelę;
2) nušokęs išėjo atgal;
3) šokdamas ranka atsirėme už šuoliaduobės ribų;
4) abiem kojom atsispyrė nuo lentelės;
5) šuolio metu nepasiekė šuoliaduobės;
6) šuolio metu darė salto.
Eksperto žodis
„Strakaliuko” klausimus atsako Lietuvos rekordininkas šuoliui į tolį TOMAS BARDAUSKAS.
Kokių savybių reikia šuoliui į tolį?
Šuolinkas turi būti greitas ir šoklus, taip pat koordinuotas. Labai svarbu jausti ritmą, turėti reaktyvias pėdas. Geri šuolininkai būna žaismingi, emocingi, bet kartu ramūs, moka susikaupti ir atsiriboti nuo aplinkos.
Kokius gebėjimus svarbu ugdyti 4-10 metų vaikams?
Ankstyvoje vaikystėje svarbu ugdyti visas fizines ypatybes, ypač kompleksines – vikrumą, koordinaciją. Šios savybės susijusios su CNS (centrinė nervų sistema) veikla, todėl turi platesnį pritaikymo lauką. Vikrumui svarbu judesių greitis, dažnumas, reakcijos laikas, greitas reagavimas į besikeičiančias sąlygas, o koordinacijai – pusiausvyra, skirtingų judesių pajautimas, derinimas ir išdėstymas erdvėje. Pagrindiniai koordinaciniai gebėjimai ugdomi iki 11 metų.
Ar tokio amžiaus vaikuose jau galima „atrasti“ šuolininkus į tolį?
Potencialūs „šuolininkai” jau matosi vos atvedus vaiką į užsiėmimus, tačiau antropometriniai duomenys vėliau pakoreguoja pasirinkimą. Šuolininkas turėtų būti įvairiapusis ir nereikia siekti ankstyvos specializacijos bei neforsuoti rezultatų. Svarbu nepamiršti, kad šuoliai yra asimetrinė sporto šaka, kai ugdoma viena pusė daugiau nei kita, be to, judamojo-atraminio aparato apkrovos yra per didelės nesubrendusiai kaulinei sistemai. Tai turi ateiti palaipsniui ir savaime.
Pasaulio rekordininkai
Vasaros:
Mike’as Powellas (JAV), 8.95 m (+0.3 m/s), 1991 m. Pasaulio čempionatas, Tokijas, Japonija;
Galina Chistyava (SSRS) , 7.52 m (+1.4 m/s), 1988 m. Leningradas (dabar Sankt Petreburgas) – Sovietų Sąjunga.
Žiemos:
Carlas Lewis (JAV), 8.79 m, 1984 m. Millrose žaidynės, Niujorkas, JAV;
Heike’as Drechsleras (Rytų Vokietija), 7.37 m, 1988 m. Viena, Austrija.
Lietuvos rekordininkai
Vasaros:
Povilas Mykolaitis, 8,15 m, 2011 m. Kaunas;
Irena Oženko, 7,20 m (+2.0 m/s), 1986 m. Budapeštas;
Žiemos:
Povilas Mykolaitis, 8,13 m, 2005 m. Kaunas;
Nijolė Medvedeva, 7,01 m, 1987 m. Kaunas;
Strakaliukų rekordai:
6 metų Arminas Vilkas – 1,73 m;
5 metų Austėja Pociūtė – 1,47 m;
5 metų Arminas Vilkas – 1,60 m;
4 metų Martis Kuckailis – 1,25 m;
4 metų Emilija Kazlauskaitė – 1,21 m;
3 metų Ema Ragauskaitė – 1,04 m.
[pb_builder]
Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629
Deprecated: ltrim(): Passing null to parameter #1 ($string) of type string is deprecated in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-includes/formatting.php on line 4482
![Šuolis į tolį]()
by admin | Bal 22, 2014 | Naudinga
Ropojimas – tai viena iš daugelio, žmogaus motorinio vystymosi stadijų. Tai stiprina visus raumenis, vaikas vystosi stipresnis fiziškai, ypač treniruojami tie raumenys, kurie vėliau laikys stuburą, kai vaikas atsistos ant kojų.
Dažniausiai vaikai pradeda ropoti nuo 6 – 12 mėn. Kūdikis gali ir neropoti dėl paprastos priežasties – jis silpnas fiziškai.
Ropojimo nauda:
– vaikutis tyrinėja aplinką, savarankiškai juda viską tyrinėdamas;
– pagerėja rankų bei kojų judesių koordinacija, socializacija;
– turi įtakos regėjimo įgūdžiams gerinti;
– stimuliuoja smegenų veiklą;
– tobulėja socialinis ir emocinis vystymas. Atsiranda savarankiškumo ir pasitikėjimo jausmas. Pagerėja vaiko motorinis vystymasis;
– ropojimas sąlygoja neurologinės raidos progresavimą, pagreitėja socialinis-emocinis brendimas (dažniau reiškiamos teigiamos-neigiamos emocijos, taip kūdikis ugdosi pats);
– vaikutis praranda aukščio baimę;
– svarbiausia kūdikį iki 12 mėn. kuo rečiau laikyti vertikalioje padėtyje, nes kitaip jie ir neišmoks ropoti;
– moksliniais straipsniais remiantis ropojimas taip pat sumažina kūdikių viduriavimo riziką.
Ropojimas vaidina svarbų vaidmenį kūdikio vystymosi periode:
– suteikia kūdikiui stiprybės;
– gerina pusiausvyrą;
– atsiranda stuburo judesių derinimas;
– gerėja galvos kontrolė;
– ugdomas erdvinis regėjimo įgūdis;
– pagreitėja socialinis bei emocinis vystymasis;
– ropodamas kūdikis naudoja visus savo kūno raumenis;
– kūdikis dirba su visu savo kūno svoriu, stiprina liemens, pečių, rankų bei kojų raumenis;
– ropojimo metu kūdikis laiko visą savo kūno svorį ant rankų, o tai gerina smulkiosios motorikos vystymąsi;
– svarbų vaidmenį ropojimas vaidina formuojant fiziologinius stuburo linkius, kurie yra svarbūs stuburo funkcijai ateityje;
– kai kūdikis pradeda judėti nepriklausomai, jis savarankiškai nusistato sau naujus tikslus, gerėja pasitikėjimas savo jėgomis;
– kliūčių ruožas su apylankomis dar labiau sustiprins kūdikį fiziškai. Kliūtys gali būti pagalvės, kurias reikia perropoti, dėžės, kurios turi būti apeinamos, kėdė, pro kurią smagu pralįsti, ir t. t.;
– kopimas į kalną. Ropščiantis į viršų dirba visai kitos raumenų grupės. Kalnu greitai gali virsti pagalvių rietuvė, mamos ar tėčio kūnas.
Nėra nei vieno mokslinio straipsnio, kuris nurodytų, jog ropojimas sukelia neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
Norint kad kūdikis pradėtų ropoti, reikia kūdikį kuo ilgiau išlaikyti gulėjimo ant pilvo padėtyje. Gulėjimas ant pilvo labai sustiprina kaklo, nugaros bei rankų raumenis. Šių raumenų stiprumas suteikia galimybę nepriklausomai apsiversti, atlikti rankos-kelio poziciją bei yra pagrindas ropojimui.
Paskatinti savo kūdikį ropoti galite šiais metodais:
– parodykite pavyzdį ir ropokite kartu su mažyliu;
– paguldyti mažylį ant savo kojos (mažylis paguldytas ant pilvo) ir – kelti savo koją šiek tiek į viršų-žemyn, į viršų-žemyn (imituoti jojimą);
– kai kūdikis yra “ant keturių” pozicijoje savo ranka duoti atramą pėdutėms, galite šiek tiek pastūmėti mažylį į priekį;
– priešais kūdikį padėti įdomius žaislus, skatinti jį judėti į priekį;
– ropoti padeda įvairūs tuneliai, netgi namuose esantys šuo ar katė;
namuose padaryti kliūčių ruožus pagalvėmis, didesniais žaislais ir pan.
Ropojimas atgal atsiranda tada kai vaikas išmoksta ropoti į priekį, rankos labai sustiprėja. Ropojimas atgal paprastai trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Žinoma, jeigu vaikas gimė neišnešiotas ropojimas prasidės kiek vėliau negu išnešioto vaikelio.
Jeigu kūdikis neropoja tikėtina, kad:
– gali būti fiziškai silpnesnis;
– nevisiškai išlavinti motoriniai įgūdžiai;
– erdvinis gebėjimas bei kūno balansas suvokiamas truputį kitaip.
Kaip Jūsų kūdikis ropoja:
Klasikinis Atbulas
Žvalgybininkas Šliaužimas sėdint
Ropojimas „meška” Viena koja
Naudota literatūra:
Adolph K.E., Cole W.G., Komati M.(2012). How Do You Learn to Walk? Thousands of Steps and Dozens of Falls Per Day. Child Development.
Adolph, K. E. & Berger, S. A. (2006). Motor development, 53, 163-192.
Davies M. (2008). Movement and Dance in Early Childhood. London: SAGE Publications Ltd.
Karasik, L. B., Tamis-LeMonda, C. S., & Adolph, K.E. (2011). The transition from crawling to walking and infants’ actions with objects and people. Child Development, 82, 1199-1209.
Visser, M. 2007, Masters study: The impact of crawling on pencil grasp and control, as well as visual perceptual skills in 5 and 6 year old children. Johannesburg: Wits Department of Occupational Therapy.
http://www.kidspot.com.au/crawling/#note-13
Parengė
Strakaliukas[pb_builder]
