Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Deprecated: ltrim(): Passing null to parameter #1 ($string) of type string is deprecated in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-includes/formatting.php on line 4482

„Strakaliuko” PIRAMIDĖ – fizinio aktyvumo skatinimas

by admin | Vas 12, 2015 | Naudinga

Vaikų fizinis aktyvumas. Kas tai?

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas (SSFA) turi būti suprantamas kaip bet kokia fizinės veiklos (FA) forma, kuri duoda naudos sveikatai ir lavina funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos ar pavojaus sveikatai [1; 2].

Moksliniai tyrimai teigia kad, vaikų ir paauglių kasdienis fizinis aktyvumas yra nepakankamas. [3].

Kokios normos?

Mokslininkai suskaičiavo, kad judėjimo poreikiui patenkinti vaikai turėtų aktyviai judėti kasdien 3 – 4 val.

Pagal higienos normas:

O kiek reikia…?

4. Willenberg B. Children’s Activity Pyramid. Associate State Food and Nutrition. 2005.

Kaip suskaičiuoti ?

Fizinis aktyvumas, išreikštas metomis. Praktikoje FA matuojamas metomis (MET). Viena meta yra energijos kiekis, kurį žmogus išeikvoja sąlyginės ramybės būsenoje (sėdėdamas, gulėdamas, miegodamas ir pan.) per vieną valandą.

Modifikavo V. Volbekienė ir kt. (1998) [5]).

1. Sjostrom, M., Oja, P., Hagstromer, M., Smith, B., Bauman, A. Health-enhancing physical activity across European Union countries: the Eurobarometer study. J Public Health 2006;14:291-300;

2. Steps to health. A European framework to promote physical activity for health. 2007;

3. Graižauskienė A., Volbekienė V., Griciūtė A. Paauglių nuomonė apie tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą, kaita amžiaus aspektu. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. 2010; 3 (78): 22-28.

5. Fizinio aktyvumo, išreikšto metomis, registravimas (pagal Blair S. ir kt., modifikavo V.Volbekienë ir kt., 1998)[pb_builder]

Vaikų kinezioteipavimas

by admin | Sau 21, 2015 | Naudinga

Vaikų kinezioteipavimas. Kas tai?

Vaikams greitai augant, didėjant jų ūgiui ir svoriui, raumenys ir raiščiai nespėja sutvirtėti, todėl laikui bėgant gali atsirasti laikysenos sutrikimų: kojų X ir O formos deformacijos, pėdučių iškrypimai. Todėl tėvams auginant vaikus iškyla klausimas: kada tai normalu, kada nebe? Kur kreiptis? Dažniausiai tėvai kreipiasi į specialistus, tokius kaip pediatras arba kineziterapeutas. Šiuo metu viena iš naujausių kineziterapijoje metodikų yra derinti gydymą judesiu ir kinezioteipavimą. Reguliari mankšta stiprina visą organizmą ir gerina atskirų organų veiklą. Padidėjęs raumenų tonusas, ištvermė ir jėga, nuo to priklauso taisyklinga laikysena. Kinezioteipavimas gali būti labai gera pagalbinė priemonė norint efektyviau pasiekti teigiamus rezultatus. Juk kartais vaikams yra sunku išlaikyti ilgai dėmesį kineziterapijos užsiėmimuose, todėl derinant šiuos du metodus vaikams užsiėmimai taps malonesni, o tėveliai greičiau džiaugsis teigiamais rezultatais.

Kas yra kinezioteipavimas?

Kinezioteipavimas yra palyginti naujas metodas naudojamas pediatrijoje. Pediatrijoje kinezioteipavimas kartu derinant su reguliaria vaiko terapijos programa, kurią taikant teigiamai sudirginami odos mechano receptoriai, todėl vėlesniame laikotarpyje gerinama savarankiška raumenų koordinacija pažeistoje ar nusilpusioje galūnėje [1]. Kinezioteipavimas neriboja judesių amplitudės ir leidžia kūno raumenų – griaučių sistemai atsistatyti pačiai. Ši metodika paremta savaiminiu kūno gijimo principu, todėl gali būti naudojamos esant tiek ūmiems, tiek lėtiniams pažeidimų laikotarpiams. Suteipavus pažeistą vietą suteikiamas stabilumas ir apsauga, sumažinamas skausmas ir patinimas bei ribojamas skausmingas judesys [2].

Kas yra kinezioteipas?

Kinezioteipas – tai elastingas ir plonas teipas, kurio storumas atitinka žmogaus odos epidermio storį. Kinezioteipas yra pagamintas iš 100 proc. aukštos kokybės medvilnės, kuri leidžia kvėpuoti odai. Jo sudėtyje nėra latekso, o vietoj jo naudojamas medvilnės pluoštas su uretanu. Klijai naudojami kinezioteipo lipimui prie odos yra netoksiški, pagaminti iš augalinės kilmės produkto Termsol. Kinezioteipas atsparus vandeniui, todėl jį galima nešioti nuo 3 iki 9 dienų [2; 3].

Kokiais atvejais rekomenduojamas kinezioteipavimas?

Kinezioteipavimas yra rekomenduojamas nuo kūdikystės, kai yra padidėjęs raumenų tonusas. Vaikams turintiems plokščiapadystę, šleivapėdystę, kelio sąnarių hiperekstenziją, Osgood-schlatter sindromą, hiperlordozuotą juosmenį, netaisyklingą rotacinę kojų padėtį, X formos kojų deformaciją (genu valgum), laikysenos sutrikimą, įgimtą sąnarių kontraktūrą, skoliozę taip pat yra naudojamas kinezioteipavimas kaip pagalbinė priemonė reabilitacijoje [4]. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad vaikų su sumažėjusiu pilvo raumenų tonusu suteipavus su kinezioteipu pagerėjo rezultatai, mažiau atsirado kompensacinių judėjimų per juosmeninę dalį, sumažėjo atsikišęs pilvas [5]. Pagal atliktus tyrimus, taip pat nustatyta, kad minimaliausias kinezioteipavimas vaikams gali pagelbėti bei suaktyvinti nusilpusią ar atleisti spastišką vietą [6]. Mokslininkai nustatė, kad kinezioteipavimas gali pagerinti vaikų gijimo rezultatus esant neurologiniams sutrikimams. Todėl esant viršutinių galūnių sutrikimui svarbu atpalaiduoti ir ištempti ankštumą esant nykščio ir nykščio pakylos zonoje. Taikydami įvairią techniką tokią kaip neuroraumeninis gydymas, miofascialinis atpalaidavimas, sąnarių mobilizacija, svorio-laikysenos išlaikymas, ir taip toliau, gali suaktyvinti sutrikusį tonusą ir pagerinti riešo bei rankos pakėlimą [6].

Ar tai neskausminga vaikui?

Kinezioteipai yra įvairių spalvų ir pobūdžių, todėl prieš teipavimą yra atliekamas jautrumo testas, kad nustatyti odos reakciją į dirginimą. Jeigu yra jautri oda prieš teipavimą galima naudoti specialų pienelį. Kinezioteipavimas yra ne tik, kad neskausmingas, bet ir smagus, nes pleistrai yra spalvoti, žaismingi, juk mergaitėms taip smagu rožinis „aksesuaras“. Tai ne tik neskausminga procedūra, bet ir nekelia nepatogumų. Kinezioteipas „nebijo“ maudynių duše ar vonioje, tik sausinimas atliekamas su rankšluosčiu ne braukiant, o tapšnojant. Norint paprastai nuimti teipą galima ištepti kūdikių aliejumi, saulėgrąžų aliejumi ar losjonu teipo vietą palaikant penkiolika minučių ir nueinant į dušą ar vonią. Nuėmus teipą būtina tas vietas nuplauti muiluotu vandeniu [4].

Parengė „Strakaliukas“, Kineziterapeutė Roberta-Zarembienė

Naudota literatūra:

1. Yasukawa A., Patel P., Sisung C. Pilot study: Investigating the effects of Kinesio Taping in an acute pediatric rehabilitation setting. The American Journal of Occupational Therapy. 2006 Jan-Feb;60(1):104-10.

2. Osterhues D.J. The use of Kinesio Taping in the Management of Traumatic Tatella Dislocation. A case study. Physiotherapy and Practise. 2004, 20, 267–270.

3. Murray H. Kinesio Taping, Muscle Strength and Rom after ACL repair. Journal of Orthopedic and Sport Pphysical Therapy. 2000, 30, 1–7.

4. Martin P. Yasukawa A. Kinesiotaping in Pediatrics: Fundamentals and Whole Body Taping. Kinezio book. 2010, 60-64.

5. Jaraczewska E., Long C. Kinesio Taping in Stroke: Improving Functional use of the Upper Extremity in Hemiplegia. Topics in Stroke Rehabilitation. 2006, 13, 31–42.

6. Kenzo K. Applications of Taping: Lymphatic to Pediatric. Dynamic Chiropractic. 2011, 29, Issue 22.

7. http://www.kinesiologytapeinfo.com/pediatric-kinesiology-tape-product-review/.

[pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Deprecated: ltrim(): Passing null to parameter #1 ($string) of type string is deprecated in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-includes/formatting.php on line 4482

Jis jau juda – ropoja!

by admin | Bal 22, 2014 | Naudinga

Ropojimas – tai viena iš daugelio, žmogaus motorinio vystymosi stadijų. Tai stiprina visus raumenis, vaikas vystosi stipresnis fiziškai, ypač treniruojami tie raumenys, kurie vėliau laikys stuburą, kai vaikas atsistos ant kojų.
Dažniausiai vaikai pradeda ropoti nuo 6 – 12 mėn. Kūdikis gali ir neropoti dėl paprastos priežasties – jis silpnas fiziškai.

Ropojimo nauda:
– vaikutis tyrinėja aplinką, savarankiškai juda viską tyrinėdamas;
– pagerėja rankų bei kojų judesių koordinacija, socializacija;
– turi įtakos regėjimo įgūdžiams gerinti;
– stimuliuoja smegenų veiklą;
– tobulėja socialinis ir emocinis vystymas. Atsiranda savarankiškumo ir pasitikėjimo jausmas. Pagerėja vaiko motorinis vystymasis;
– ropojimas sąlygoja neurologinės raidos progresavimą, pagreitėja socialinis-emocinis brendimas (dažniau reiškiamos teigiamos-neigiamos emocijos, taip kūdikis ugdosi pats);
– vaikutis praranda aukščio baimę;
– svarbiausia kūdikį iki 12 mėn. kuo rečiau laikyti vertikalioje padėtyje, nes kitaip jie ir neišmoks ropoti;
– moksliniais straipsniais remiantis ropojimas taip pat sumažina kūdikių viduriavimo riziką.

Ropojimas vaidina svarbų vaidmenį kūdikio vystymosi periode:
– suteikia kūdikiui stiprybės;
– gerina pusiausvyrą;
– atsiranda stuburo judesių derinimas;
– gerėja galvos kontrolė;
– ugdomas erdvinis regėjimo įgūdis;
– pagreitėja socialinis bei emocinis vystymasis;
– ropodamas kūdikis naudoja visus savo kūno raumenis;
– kūdikis dirba su visu savo kūno svoriu, stiprina liemens, pečių, rankų bei kojų raumenis;
– ropojimo metu kūdikis laiko visą savo kūno svorį ant rankų, o tai gerina smulkiosios motorikos vystymąsi;
– svarbų vaidmenį ropojimas vaidina formuojant fiziologinius stuburo linkius, kurie yra svarbūs stuburo funkcijai ateityje;
– kai kūdikis pradeda judėti nepriklausomai, jis savarankiškai nusistato sau naujus tikslus, gerėja pasitikėjimas savo jėgomis;
– kliūčių ruožas su apylankomis dar labiau sustiprins kūdikį fiziškai. Kliūtys gali būti pagalvės, kurias reikia perropoti, dėžės, kurios turi būti apeinamos, kėdė, pro kurią smagu pralįsti, ir t. t.;
– kopimas į kalną. Ropščiantis į viršų dirba visai kitos raumenų grupės. Kalnu greitai gali virsti pagalvių rietuvė, mamos ar tėčio kūnas.

Nėra nei vieno mokslinio straipsnio, kuris nurodytų, jog ropojimas sukelia neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
Norint kad kūdikis pradėtų ropoti, reikia kūdikį kuo ilgiau išlaikyti gulėjimo ant pilvo padėtyje. Gulėjimas ant pilvo labai sustiprina kaklo, nugaros bei rankų raumenis. Šių raumenų stiprumas suteikia galimybę nepriklausomai apsiversti, atlikti rankos-kelio poziciją bei yra pagrindas ropojimui.

Paskatinti savo kūdikį ropoti galite šiais metodais:
– parodykite pavyzdį ir ropokite kartu su mažyliu;
– paguldyti mažylį ant savo kojos (mažylis paguldytas ant pilvo) ir – kelti savo koją šiek tiek į viršų-žemyn, į viršų-žemyn (imituoti jojimą);
– kai kūdikis yra “ant keturių” pozicijoje savo ranka duoti atramą pėdutėms, galite šiek tiek pastūmėti mažylį į priekį;
– priešais kūdikį padėti įdomius žaislus, skatinti jį judėti į priekį;
– ropoti padeda įvairūs tuneliai, netgi namuose esantys šuo ar katė;
namuose padaryti kliūčių ruožus pagalvėmis, didesniais žaislais ir pan.

Ropojimas atgal atsiranda tada kai vaikas išmoksta ropoti į priekį, rankos labai sustiprėja. Ropojimas atgal paprastai trunka ne ilgiau nei dvi savaites.
Žinoma, jeigu vaikas gimė neišnešiotas ropojimas prasidės kiek vėliau negu išnešioto vaikelio.

Jeigu kūdikis neropoja tikėtina, kad:
– gali būti fiziškai silpnesnis;
– nevisiškai išlavinti motoriniai įgūdžiai;
– erdvinis gebėjimas bei kūno balansas suvokiamas truputį kitaip.

Kaip Jūsų kūdikis ropoja:
Klasikinis                                                                                 Atbulas

Žvalgybininkas                                                                     Šliaužimas sėdint
                 
Ropojimas „meška”                                                              Viena koja
                        

Naudota literatūra:
Adolph K.E., Cole W.G., Komati M.(2012). How Do You Learn to Walk? Thousands of Steps and Dozens of Falls Per Day. Child Development.
Adolph, K. E. & Berger, S. A. (2006). Motor development, 53, 163-192.
Davies M. (2008). Movement and Dance in Early Childhood. London: SAGE Publications Ltd.
Karasik, L. B., Tamis-LeMonda, C. S., & Adolph, K.E. (2011). The transition from crawling to walking and infants’ actions with objects and people. Child Development, 82, 1199-1209.
Visser, M. 2007, Masters study: The impact of crawling on pencil grasp and control, as well as visual perceptual skills in 5 and 6 year old children. Johannesburg: Wits Department of Occupational Therapy.
http://www.kidspot.com.au/crawling/#note-13

Parengė
Strakaliukas[pb_builder]

Strakaliuko metai: kūdikių masažai

by admin | Gru 21, 2013 | Naudinga

Labai smagu pasidžiaugti, kad prie mūsų kolektyvo prisijungė ir tarptautinių kūdikių masažo instruktorė Inga, kuri Strakaliuke pradėjo vesti masažo pamokėles. Pamokėlių metu ji moko mamas daryti savo brangenybėm masažiukus. Tai laikas kai mamos gali pabūti ramiai su savo atžalomis, pasidžiaugti vienas kito draugija ir pabendrauti viena su kita.[pb_builder]

Strakaliukiška šventė visai šeimai

by admin | Rgp 19, 2013 | Naudinga

Strakaliuko kolektyvas sezoną užbaigė sporto švente. Sukviesti buvo strakaliukai ir jų tėveliai. Tėveliai ir vaikai sportavo kartu ir atskirai. Surengta daug estafečių, bet didžiausio pasisekimo sulaukė „lobio medžioklė”. Visi skubėjo kiek įmanydami, norėjo būti pirmi. Lobis rastas nuskendęs Kauno mariose. Smagu buvo stebėti tėvelius, nereniačius į vandenį su drabužiais. Vakare po aktyvios dienos tėveliai dalyvavo seminare apie vaikų fizinius krūvius. Sezonas užbaigtas prasmingai, energingai ir sportiškai. Iki susitikimų kitą sezoną. Straksėkime katu ir toliau.[pb_builder]

Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629

Deprecated: ltrim(): Passing null to parameter #1 ($string) of type string is deprecated in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-includes/formatting.php on line 4482

Kaip užauginti čempioną?

by admin | Rgp 15, 2013 | Naudinga

Pagrindiniai judamieji gebėjimai yra judėjimo forma, kurios metu dirba skirtingos kūno dalys, tokios kaip kojos, rankos, liemuo ir galva. Taip pat judamieji gebėjimai apima šiuos įgūdžius: bėgimą, šokinėjimą, gaudymą, mėtymą ir pusiausvyrą. Šie pagrindiniai judamieji gebėjimai yra pirminė struktūra siekiant lavinti labiau specializuotus ir sudėtingus įgūdžius, kurie gali būti naudojami žaidimuose, sporte, šokiuose, gimnastikoje ir kasdienėje fizinėje veikloje (Department of Education WA, 2013)

Judamųjų gebėjimų lavinimas gali užimti daug laiko – iki 10 valandų kokybiško mokymo. Tai reiškia, kad vaikams reikia aiškiai pateikti užduotis, suteikti galimybes treniruotis ir kelti meistriškumą kasdien. Žaidimai yra tinkamiausia priemonė vaikams mokyti, nes tai ne tik juos sudomina,bet ir leidžia jiems kontroliuoti pratybų krūvį pagal savo galimybes (Department of Education WA, 2013). Treniruočių procesas turi būti suplanuotas taip, kad vaikas kiekvienais metais išmoktų 4-5 naujus įgūdžius, taip pat treniruočių eigoje suteikti galimybę vaikams susipažinti ir su daugiau įgūdžių. Kai kurie išmokti įgūdžiai gali išlikti ilgą laiką, o kiti gali padėti vėliau kitokio pobūdžio veikloje.

Tyrimai rodo, kad netgi 3 metų vaikai per mažai užsiima fizine veikla (Reilly et al.,2004). Dėl šios priežasties jie susiduria su antsvoriu, kuris gali sukelti sveikatos problemų ateityje, taip pat pakenkti psichologinei gerovei. Atsižvelgiant į tai, Singapūro sporto taryba (2011) išleido publikaciją, kurioje nurodomos rekomendacijos tėvams, kaip didinti vaikų fizinį aktyvumą ir tuo pačiu lavinti vaikų judamuosius gebėjimus. Ten siūloma ikimokyklinio amžiaus vaikams užsiimti fizine veikla ar žaidimais bent 3 valandas kiekvieną dieną. Tai padėtų užtikrinti pagrindinių judamųjų judesių formavimąsi, kurie vėliau padės pradinėje mokykloje.

Vaikai turi natūralų poreikį pastoviai judėti, tirti aplinką ir su ja susipažinti naudojantis 5 pojūčiais. Judėjimas vaikams suteikia galimybę, išreikšti save, padeda suprasti, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, padeda tobulinti judamuosius gebėjimus ir būti gerai prisitaikančiu individu (Singapūro sporto taryba, 2011).

pav. Treniravimosi stadijų schema pagal amžių (Kanados trenerių asociacija, 2011)[pb_builder]