Žaidimai turėtų būti pagrindinis užsiėmimas mažiesiems. Būtent tam reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Kol suaugusieji pilnu etatu atlieka savo darbus, mažųjų pareigos turėtų vadintis žaidėjai. Vaizduotę lavinantys vaidmenų žaidimai padeda geriau pažinti supantį pasaulį ir pačius save. Žaidžiant stiprėja socialiniai, emociniai, judamieji įgūdžiai, ugdomas kritinis mąstymas.

Tad jei kada kils noras nutraukti įsijautusius vaikus ar ims atrodyti, kad pasirinkti užsiėmimai vaikams nieko neduoda, stabtelkite ir prisiminkite, kad žaidimai naudingi mažiausiai penkių esminių įgūdžių ugdymui.

  1. Padeda ugdyti kalbą: ar pastebite, kad net ir žaisdami vieni, vaikai kalba garsiai tai padeda jiems išmokti reikšti mintis. Kartais tyliai paklausykite žaidžiančių savo vaikų tai puikus būdas pamatyti, kaip vystosi jų kalbiniai ir socialiniai įgūdžiai, pastebėti, kokius žodžius vartoja, kaip formuluoja sakinius, ar skiriasi kalba, kai vaikas įsijaučia į skirtingą vaidmenį (žaidžia namus, daktarus, policininkus, gaisrininkus, pasakų herojus ir pan.).
  2. Paspartina socialinį ir emocinį vystymąsi: vaidmenų žaidimai (simuliuojant įvairias profesijas, knygų ar filmų herojus) suteikia vaikams galimybę įsijausti į skirtingus vaidmenis ir pabuvoti įvairiose situacijose. Žaisdami su kitais žmonėmis draugais, kaimynais, šeimos nariais, vaikai ugdo savo socialinius įgūdžius. Poroje ar grupėje jie mokosi bendradarbiauti, dirbti komandoje. Taip pat stiprinama empatija. Daugiau laiko su įvairiais žmonėmis leidžiantys vaikai, ypač kartu žaisdami, jau ankstyvoje vaikystėje mokosi atpažinti bei įvardinti skirtingas emocijas bei suprasti kitų žmonių jausmus, poreikius.
  3. Didina vaikų savarankiškumą: vaikai, įsitraukę į įsivaizduojamą žaidimą, dažnai nereikalauja papildomo dėmesio. Jiems linksma ir be suaugusiųjų įsikišimo. Gebėjimas rasti smagios veiklos ir užsiimti patiems natūraliai lemia padidėjusį savarankiškumo jausmą.
  4. Moko kritinio mąstymo ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius: Įsivaizduojamas žaidimas suteikia vaikams galimybę susidurti su įvairiomis socialinėmis ir emocinėmis problemomis, kurias patirti gali tiek personažai, į kurių vaidmenį vaikai įsijaučia, tiek vaikai asmeniškai. Poroje ar didesnėje grupėje žaidimo metu sunku išvengti nesutarimų dėl skirtingų poreikių, norų, pageidavimų, tačiau dažniausiai vaikai patys supranta, kad norint, kad visiems būtų smagu ir žaidimas tęstųsi, būtina kartais ieškoti kompromisų, o konfliktus žaidimo dalyviai dažniausiai išmoksta spręsti savarankiškai.
  5. Judamieji gebėjimai: dažnai vaikai žaisdami daug juda, bėgioja, šokinėja, laipioja, karstosi, mosikuoja ir t.t. Tai pats natūraliausias vaikų fizinių gebėjimų ugdymas. Fizinei raidai naudingi ir ramūs žaidimai. Smulkios detalės (dėlionių, žaislų, konstruktorių) lavina smulkiąją motoriką.

Taigi siekiant, kad mažylis augtų sveikas ir puikiai vystytųsi tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai, socialiai, nebūtinai reikalingi brangūs ir madingi būreliai vaikams. Dažnai pakanka visai nedidelių investicijų į žaidimams svarbias pagalbines priemones:

  • mėgiamus, vaiko susidomėjimo sritį atitinkančius žaislus. Pavyzdžiui, jei mažylis mėgsta žaisti parduotuvę, galima nupirkti žaislinį kasos aparatą, o prekiauti įvairiais namie esančiais daiktais nuo maisto produktų iki buities reikmenų, jei svajoja apie kosmosą žaislinį teleskopą, būsimiems medikams gydytojo rinkinį ir pan. Dažnai, pasitelkus fantaziją, žaidimams puikiai galima pritaikyti ir namuose esančius daiktus.
  • paprastas kaladėles, kurios atlieka daug funkcijų tinka žaislinių namų, bokštų, sienų, pertvarų, apkasų statybai. Taip pat galima įsigyti kaladėlių, ant kurių galima ir piešti  Trys kaip vienas„.
  • keletą minkštų žaisliukų. Tiek pakanka, kad namuose ar ant pievutės būtų galima organizuoti sporto varžybas. Daugiau idėjų, kaip sportuoti su mažyliu namuose be papildomo inventoriaus, naudojant tik tai, kas yra namuose, galite rasti Atletino žaidime.

Parengė Strakaliukas[pb_builder]