Strakaliukas – idėja, didesnė už namų sienas

Strakaliukas – idėja, didesnė už namų sienas

 

Šis pavasaris užbaigs jau 8-usius „Strakaliuko“ metus. Tačiau tam, kad gimtų VANDENYNO sezonas, į vieną vietą turėjo sutekėti daug daug daug vandens. Besidžiaugiant nueitu keliu ir pasiekimais – kasmetine plėtra, augančiu kolektyvu, sukurta unikalia metodika, suburta šeimų bendruomene ir puikiais mūsų auklėtinių testavimų rezultatais, visad prisimename ir savo pradžią. „Strakaliukas“ gimė tuo metu keturmetės mergaitės mamos ir tėčio, profesionalaus trenerio, galvose ir namuose. Tėtis ėmė dar labiau domėtis vaikų fiziniu lavinimu, lygino savo žinomas bei taikomas teorijas su kitų patirtimi, labai daug skaitė, sekė naujausius tyrimus, o metodikas išbandydavo su dukra Austėja. Mergaitei vis naujos, įdomios, linksmos tėčio užduotys patikdavo. Tad namo svetainė virsdavo ir bėgimo takeliu, ir kliūčių ruožu, ir varžybų arena. Matėme, kad idėja didesnė už namų sienas ir mūsų šeimos poreikius. Tad ėmėme ieškoti galimybių dalintis ir su kitais mažylių tėveliais, pasiūlyti jiems kokybiškus, įvairiapusiškai vaiko kūną ir charakterį lavinančius užsiėmimus. Džiaugiamės, kad šeimos rate gimusi idėja subūrė didžiulį būrį rūpestingų tėvelių ir vaikučių, o visi drauge jaučiamės viena didelė šeima. Mums rūpi kiekvieno pasiekimai ir kiekvieno problemos, todėl esame pasirengę ieškoti dar įdomesnių, dar naudingesnių būdų auginti vaikus sveikiau ir aktyviau bei ieškoti sprendimų tą daryti kaskart dar kokybiškiau, inovatyviau ir įdomiau.

[pb_builder]

Mindaugas Pocius ir Strakaliukas

Mindaugas Pocius ir Strakaliukas

„Būsiu treneris“, –  savo norus ir planus tėvams „Strakaliuko“ vadovas Mindaugas Pocius pareiškė dar ankstyvoje paauglystėje. Jis nuo vaikystės lankė lengvąją atletiką (bėgimą), yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas. Mindaugą žavėjo jo tuometinio trenerio Panevėžyje gebėjimas įtraukti vaikus ir jaunuolius į sportą, patiko kolektyvas ir konkurencija, skatinusi nuolat tobulėti. Tačiau įstojęs į Kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas) jis suprato, kad treneris be gebėjimo sudominti, darė ir daug klaidų skirstydamas fizinius krūvius. Skirtingos treniruočių patirtys gimtajame mieste ir Kaune, kur studijavo, atvėrė akis, kiek daug yra skirtingų metodikų.  Šis suvokimas skatino gilintis į teoriją, skirtingų sporto šakų specifiką. Patyręs profesionalas yra dirbęs su daugiau nei 10 skirtingų sporto šakų atstovais. Kiekvienoje jų dirba skirtingos raumenų grupės, skirtingas intensyvumas, trukmė, greičiai, tad reikalingas ir skirtingas fizinis krūvis, specialus pasiruošimas. Pasak M.Pociaus, tik perpratus fizinio pasirengimo niuansus, prasideda tikrasis fizinio rengimo trenerio darbas.

Per savo trenerio karjerą specialistas matė nemažai talentingų paauglių, kurie nebuvo tinkamai paruošti (mažai judėjo, nepakankamai sustiprinti raumenys, sausgyslės), tad siekdami greitų rezultatų ir gaudami itin didelius krūvius dažnai patiria traumas. Tad norėdamas užkirsti tam kelia „Strakaliuke“ su komanda nuolat tobulina metodikas ir didžiausią dėmesį skiria kryptingam vaikų ugdymui, kuris sukuria nevalingą poreikį judėti ir gyventi aktyviai.

Sporto ekspertas pastebi, kad fiziškai silpnesni vaikai nejaučia malonumo judėdami, greičiau pavargsta, todėl dažnai ima vengti aktyvių veiklų ir taip stipriai apriboja savo pomėgius, aktyvaus laisvalaikio galimybes ir suaugę dažnai būna gerokai pasyvesni. Įskiepyti vaikams meilę sportui ir aktyviai gyvensenai „Strakaliuke“ jis su komanda bando per žaidimus, renginius, smagų laiką kartu.

Judrius vaikus tėvai dažnai linkę nuo mažumės leisti į konkrečios sporto šakos treniruotes. Pasak Mindaugo, tai yra klaida. Tokiuose būreliuose ugdomi tik keli gebėjimai, o ankstyvame amžiuje reikalingas visapusiškas ugdymas. Fizinių gebėjimų pagrindai padedami, kai vaikui 3-6 metų, o vėliau spragas užpildyti labai sudėtinga, kartais net neįmanoma. „Strakaliuko“  vadovas atkreipia dėmesį, kad vaikai turi gebėti ridentis, bėgioti, šokinėti, mėtyti kamuolį ir t.t. Anksčiau vaikai daugelį gebėjimų išsiugdydavo dūkdami kiemuose. Šiuolaikiniai vaikai tą daro gerokai rečiau, tad sąmoningi tėveliai ieško būrelių, kuriuose vaikas galėtų kuo daugiau judėti.

Pasirinkti konkrečią sporto šaką, su retomis išimtimis, M.Pocius rekomenduoja ne anksčiau nei sulaukus 9-10 metų. Iki to svarbu ne specializacija, o įvairialypis ugdymas ir lavinimas, individualus dėmesys vaikui, silpnų vietų identifikavimas ir stiprinimas. „Strakaliuke“  dirbama su metodikomis, paremtomis naujausiais moksliniais tyrimais, nuolat jas tobulinant.

M.Pocių atsiduoti savo veiklai, pasinerti į sportą ir nuolat tobulėti labiausiai motyvuoja ne jo treniruojamų sportininkų pasiekimai ar vardiniai jo paties medaliai už sporto pergales, o galimybė stebėti pokyčius, analizuoti rezultatus ir stiprinti užsiėmimus, nuolat įtraukiant naujų pratimų, papildant metodikas. Pirmieji „Strakaliuko“  vaikai jau paaugliai. Dalis jų jau siekia aukšto meistriškumo konkrečiose sporto šakose ir grįžta pas Mindaugą kaip pas fizinio rengimo trenerį. Jų testavimų rezultatai leidžia pamatyti veiklos pradžioje padarytas klaidas, įvertinti spragas ir nuolat tobulėti. „Stengiamės nuolat apjungti kuo daugiau veiklų, sudėlioti užduotis taip, kad dirbtų visos raumenų grupės, taip pat stengiamės ugdyti ir charakterį – padėti įveikti baimę, išlaikyti dėmesį, susitelkti į tikslą. Naujausias pavyzdys – Nindzių salė,“ – pasakoja M.Pocius. Taip pat daug dėmesio jis skiria ir trenerių mokymui, komandos stiprinimui. Siekiant išlaikyti aukščiausią lygį reikalingas kryptingas, nuolatinis darbas, pagrindinių principų priminimas, stebėjimas, kokybės kontrolė.Būtent nuolatinė savo veiklos rezultatų analizė ir užsiėmimų įvairiapusiškumas išskiria „Strakaliuką“ iš kitų būrelių.

„Strakaliuko“ įkūrėją ir vadovą džiugina ir tai, kad jų ugdytiniai, vėliau pasirinkę komandines sporto šakas stipriai išsiskiria bėgimo, šuolio gebėjimais, pasižymi puikia disciplina, geriau supranta užduotis. Be to, jie jau turi puikią laikyseną, tiesią nugarą, laiku taisyklingai suformuotus raumenis. Galimybė gauti atgalinį ryšį ne tik iš dabartinių lankytojų, bet ir buvusių auklėtinių, padeda įvertinti nueitą kelią ir per 8 kryptingų pastangų metus pasiektą įdirbį.

Jau daugiau nei 3000 vaikų yra lankę „Strakaliuką“. Visi jie gavo naują požiūrį į sportą, kitokius pojūčius. Žaismingos treniruotės padeda judėjimą sieti su lengvumu, dūkimu ir smagiu laiku, o ne nuovargiu ar prievole. Judėti nuo mažumės įpratę vaikai ir vėliau yra linkę rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą, kuris lemia ne tik geresnę sveikatą, bet ir turiningesnį laisvalaikį. „Lankytojų kiekis parodo, kaip mus vertina Kaunas. Yra vaikų, kurie prašo tėvų, kad leistų lankyti „Strakaliuką“ kasdien. Į užsiėmimus įtraukiame ir vaikus, turinčius įvairių sutrikimų (autizmas, fizinis atsilikimas ir kt.) Judėjimas lavina ne tik kūną, bet ir smegenų veiklą, gerina kraujo apytaką, deguonies pernešimą. Sportas yra skirtas visiems ir norime tai parodyti savo pavyzdžiu, siekiame padėti vaikams ir jų tėveliams laiku sukurti fizinio pasirengimo pagrindus, kad ir kokį kelią jie vėliau pasirinktų,“- reziumuoja didžiausio Lietuvoje vaikų sporto centro vadovas M.Pocius.

[pb_builder]

Kodėl Strakaliukas – pavadinimo istorija

Kodėl Strakaliukas – pavadinimo istorija

Esame taip pripratę prie pavadinimo „Strakaliukas“, kad jau sunku įsivaizduoti kitokį. Tačiau pačioje pradžioje, kai sporto būrelis patiems mažiausiems buvo dar tik mūsų galvose, pirmoji mintis buvo pavadinti judesio studiją varliuku. Varliuku netapome tik todėl, kad interneto svetainė tokiu pavadinimu jau buvo registruota ir mums teko ieškoti kitų variantų. Pirma Agnės rankose gimė piešti lankstūs, besivartantys žmogeliukai. Mindaugas juos pamatęs tarė: „O, tikri Strakaliukai“. Taip ir gimė pavadinimas ir mūsų šeimos veikla, leidžianti padėti kitoms šeimoms, namuose taip pat auginančioms patrakusius strakaliukus

 

„Strakaliuko“ idėja pirmiausia gimė tėvelių galvose

„Strakaliuko“ idėja pirmiausia gimė tėvelių galvose

 

Geriausia reklama sklinda iš lūpų į lūpas, o didžiausias pripažinimas mums ir patvirtinimas, kad einame teisingu keliu yra šeimos, vaikučius į „Strakaliuką“ atvedančios dėl puikių atsiliepimų iš draugų, kaimynų ar artimųjų ir pamačiusios pokytį, puikius rezultatus. Sąmoningi, įvairiapusiu savo atžalų lavinimu besirūpinantys tėveliai – geriausia, ką gali turėti vaikas. Ir „Strakaliukas“ gimė pirmiausia mūsų, kaip tėvelių, galvose. 2011-ųjų rudenį, kai  „Strakaliukas“ atvėrė duris, mūsų, šio centro įkūrėjų Agnės ir Mindaugo, dukrytei buvo neseniai sukakę ketveri. Tuo metu itin domėjomės įvairiais būreliais, ieškojome įdomių ir naudingų užsiėmimų savo vaikui. Austėja jodinėjo poniais, lankė dainavimo studiją ir baletą mažyliams. Jodinėjimas suteikė drąsos ir padėjo suformuoti tiesią laikyseną (pradėjome nuo penkių minučių, o būdama trejų balne mūsų mažylė laikydama pusiausvyrą išsėdėdavo 25 minutes), o baleto pamokos išlavino judesių grakštumą, buvo išties žaismingos ir pritaikytos pagal amžių. Esame dėkingi šių būrelių vadovams, tačiau, deja, ne vienu būreliu teko nusivilti. Pasigedome itin kokybiškų užsiėmimų vaikams, kurie lavintų visapusiškai, ne tik fiziškai. Pastebėjusi išskirtinių, profesionalių sveikatinančių užsiėmimų trūkumą mažyliams, mama Agnė įkalbino savo vyrą, profesionalų atletinio rengimo trenerį Mindaugą padėti ne tik savo treniruojamiems sportininkams ir dukrai, bet ir kitiems vaikams. Savo srities profesionalas sunkiai galėjo patikėti, kad nėra alternatyvų atskirų sporto šakų užsiėmimams ir nesuprato, kodėl niekas neorganizavo sporto būrelių patiems mažiausiems. Suprasdami, kaip svarbu taisyklingus judesius formuoti nuo pat mažumės, žinodami, kokią naudą fizinio aktyvumo lavinimas ir raumenukų stiprinimas geriausiu pagal amžių metu atneša, ėmėmės darbo. Užsidegę šia idėja tą patį mėnesį pradėjome ieškoti patalpų ir išskirtinio inventoriaus. Labai džiaugiamės, kad pavyko įveikti daug iššūkių ir įgyvendinti savo sumanymą. Iki šiol, mažam būreliui išaugus iki didžiausio šalyje vaikų sporto centro, mūsų galvose knibžda daugybė idėjų, ką dar padaryti, ką pasiūlyti, kaip dar galime prisidėti prie jaunosios kartos fizinio aktyvumo. Savo žiniomis ir patirtimi dalijamės ne tik su „Strakaliuką“ lankančiais vaikais ir jų tėveliais, bet ir aktyviai dalyvaujame įvairiuose sporto renginiuose, būrelių mugėse, organizuojame mokymus, bendradarbiaujame su vaikų darželiais. Mūsų siekis – sveikesnė ir aktyvesnė Z karta. O neskiriant tinkamo dėmesio vaikų kūno stiprinimui laiku, vėliau pasekmės gali būti negrįžtamos ar itin sunkiai atitaisomos. Norime užbėgti tam už akių. Labai džiaugiamės, kad vis daugėja sąmoningų tėvelių, kurie myli savo mažuosius ne tik žodžiais, apkabinimais ir dovanomis, bet ir išmintingais pasirinkimais, padedančiais sukurti geresnį, sveikesnį, aktyvesnį, kokybiškesnį gyvenimą ateityje.

 

[pb_builder]

„Strakaliuko” STORY

Kiekvieną ketvirtadienį pristatysime jums „Strakaliuko” idėją, kaip jis augo, kokių veiklų galite rasti sau ir savo vaikams, kodėl tai be galo naudinga jūsų augančiam vaikui.

„Strakaliuką“ šiuo metu lanko virš 300 vaikų, o nuo veiklos pradžios mūsų duris pravėrė daugiau nei 3000 mažųjų strakaliukų. Visus juos turėjom galimybę nors truputį pažinti – žinom ne tik vardus ir pasiekimus, bet ir charakterį, norus, tikslus. Tad norim daugiau papasakoti ir apie save – „Strakaliuko“ įkūrėjus ir kolektyvą, pasidalinti mintimis, planais, pristatyti ne tik tai, ką darome, bet ir, svarbiausia, kodėl. Didžiausias Lietuvoje vaikų sporto centras gimė iš noro pasidalinti šeimos atradimais ir padėti ne tik savo dukrai augti sveikai ir aktyviai, bet ir daug didesniam būriui vaikų. „Strakaliukas“  – gerokai daugiau nei verslas. Tai galimybė realizuoti savo idėjas, prisidėti prie visuomenės gerovės ir gyventi pagal savo vertybes, tai sąmoningų tėvų bendruomenė, tai vieta, kur vaikai visapusiškai lavinami. Artimiausiu metu plačiau papasakosime, kaip kilo mintis įkurti judesio studiją, su kokiais išbandymais susidūrėme ir kaip šeimos veikla išsiplėtė iki didžiausio šalyje vaikų sporto centro su unikalia metodika ir inventoriumi.

„Strakaliuko“ gimtadienio varžybos vyko visą savaitę

Rudeniui įsibėgėjus „Strakaliukas“ organizuoja savo mažiesiems sportininkams šventines varžybas. Tradiciją gimtadienį minėti sportiškai išlaikėme ir šiemet. Didžiuojamės, kad per 7 veiklos metus tapome didžiausiu vaikų sporto centru Lietuvoje ir sėkmingai pradėjome aštuntąjį – Vandenyno – sezoną, kuris jau antrą kartą yra teminis.

Visad ieškome naujovių, stengiamės pasiūlyti vaikams įvairesnių būdų judėti, tobulėti, aktyviai leisti laiką ir energingai, sportiškai švęsti įvairias progas. Tad 19-ąsias varžybas surengėme savo patalpose – tai bene ilgiausias gimtadienio šventimas. Varžybos truko beveik savaitę. Jau nuo trečiadienio savo grupėse varžėsi ir išmoktus triukus rodė oro akrobatės. Kai kurių naujokių, šio judesio meno vos kelis mėnesius besimokančių mergaičių, tėveliai pirmą kartą turėjo progą stebėti savo atžalas atliekančias triukus ore. Tai paliko neišdildomą įspūdį. O mergaitės, konkuruodamos tik su savo grupe, jautėsi saugiau, labiau pasitikėjo savimi.

Didžioji diena buvo šeštadienis. Tądien nuo pat ryto iki vėlyvos popietės salėse šurmuliavo tikrieji strakaliukai, kurie rungtyniavo savo amžiaus grupėse. Sprendimas rengti varžybas jau pažįstamose, savose patalpose apsaugo vaikus nuo papildomo streso, įtampos, jaudulio. „Strakaliuko“ komanda iš patirties jau spėjo įsitikinti, kad didžiulė Lietuvos sporto universiteto lengvosios atletikos maniežo erdvė, kur organizuotas ne vienas renginys, kai kuriuos vaikus, ypač naujokus glumina, kartais sukausto ir žiūrovų gausa. Todėl grįžta prie idėjos organizuoti ne grandiozinį renginį vieną dieną, o daug mažų, uždarų varžybėlių. Taip šventė tęsiasi ilgiau, o vaikai, palaikomi artimiausi žmonių ir jausdami šiltą ryšį, jaučiasi saugiau, smagiau ir labiau atsipalaidavę.

Po varžybų, visiems strakaliukams išdalinti atminimo dalyvio medaliai, kurie skatina vaikus siekti geresnio asmeninio rezultato ir pažangos, atliekant rungtį geriau nei ankstesniuose testavimuose. „Mums, kaip komandai, svarbiausia yra ne tik vaiko fiziniai gebėjimai ir jų lavinimas, bet ir emocinė savijauta, gebėjimas mokytis, pastangos siekiant geresnių rezultatų. Todėl siekiame vaikus vertinti ne tik lygindami tarpusavyje, bet ir akcentuodami asmeninius pasiekimus ir tobulėjimą“, – sako „Strakaliuko“ plėtros vadovė Agnė Pocienė.

Kolektyvas nusiteikęs ateity suorganizuoti dar ne vienas varžybas ir kaskart ieškoti naujų formų, kad įprastos rungtys nepabostų, kad būtų įdomu, naudinga ir smagu tiek dalyviams, tiek jų artimiesiems, o visi renginiai sukeltų tik pačias šilčiausias ir gražiausias emocijas.
[pb_builder]

Call Now Button