by admin | Geg 10, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Įspūdingi pasirodymai, špagatai ore, vartymasis žemyn galva ir kiti sėkmingai išmokti sudėtingi, kvapą gniaužiantys triukai džiugina ir toliau stengtis įkvepia tiek oro akrobatikos užsiėmimus lankančias mergaites, tiek jų trenerę. Milda Treigienė, dėl traumos baigusi profesionalią gimnastės karjerą ir beveik 10 m. šokusi „Žalgirio“ šokėjų komandoje, mėgsta iššūkius, tad prieš ketverius metus neatsisakė progos pasinerti į jai naują sritį – oro akrobatiką.
Į „Strakaliuką“ profesionali trenerė, Lietuvos sporto universitete įgijusi sporto pedagogo (meninės gimnastikos specializacija ir asmeninio trenerio kvalifikacija) specialybę, atėjo iš pažįstamos sužinojusi, kad ieškoma gimnastė. Tik vėliau išsiaiškino, jog planuojami oro akrobatikos užsiėmimai. Prieš akrobatikos treniruotes atliekamas panašus apšilimas kaip gimnastikoje, daug bendrų pratimų ant žemės, tačiau triukai ore merginai buvo nauja, įdomi sritis, apie kurią Lietuvoje tuomet dar mažai kas kalbėjo. Iššūkius mėgstanti profesionali trenerė susidomėjo šiuo sportu ir su užsidegimu ėmė mokytis, daug treniravosi savarankiškai, stebėdama vaizdo medžiagą, ėmė bandyti triukus su „Strakaliuko“ įkūrėjų Agnės ir Mindaugo Pocių dukra Austėja ir sparčiai tobulėjo. Užsiėmimai iš pradžių vyko žemoje salėje su vienu kaspinu, o pritrūkus aukščio, pradėjus remtis kojomis į lubas, prieš dvejus metus įrengta pirmoji Lietuvoje oro akrobatikos salė, pritaikyta vaikams, kurioje sėkmingai dirbama iki šiandien.
„Oro akrobatikos užsiėmimai Mildos dėka kasmet vis tobulėjo. Tik turėdami savo kolektyve tokią stiprią trenerę, nepabijojome įrengti naujos akrobatikos salės, kuri skirta tik šiai veiklai“, – pabrėžia Strakaliuko plėtros vadovė Agnė Pocienė. Kiekvienais metais vis daugėja mergaičių, norinčių išmokti triukų ore, sustiprėti fiziškai ir nustebinti ne tik šeimą, bet ir pačias save neribotomis galimybėmis ir išskirtiniais pasirodymais. Milda džiaugiasi per ketverius metus sukauptais įgūdžiais. Šiandien ji su stipriausiomis mergaitėmis ne tik atlieka vis sudėtingesnius triukus, bet ir gali apmokyti kitus trenerius.
Baimes ištirpina pasitikėjimas trenere ir savimi
Oro akrobatika neretai siejasi su pavojingais cirko numeriais. Baimių dažnai turi tiek vaikai, tiek tėveliai, bet trenerė ramina, kad per ketverius metus nėra buvę nei rimtų traumų nei skaudžių kritimų. Nors per pirmuosius užsiėmimus ne vienas vaikas patiria aukščio baimę, o vėliau – kabojimo žemyn galvą jaudulį, visa tai pavyksta įveikti. Net vaikai, kurie, atėję pirmą kartą, išsigąsta ir nebenori bandyti, grįžta.
Užsiėmimų metu salėje trenerė dirba su 5-6 mergaitėmis, tad kiekvienai gali skirti pakankamai asmeninio dėmesio. Pradžioje pratimai ant juostos atliekami prilaikant vaiką, jie sunkinami palaipsniui. Taip atsiranda pasitikėjimas trenere, o sėkmingai atlikus nesudėtingus pratimus, pamažu auga ir tikėjimas savo gebėjimais, galimybėmis. Prieš atliekant sudėtingus triukus privalu pirma šūktelti trenerei. Ši taisyklė leidžia jai sutelkti dėmesį į triuką atliekantį vaiką. Taip pat saugumą užtikrinti padeda po juostomis tiesiami minkšti čiužiniai, oro akrobatikos salės grindys minkštesnės. O nerimaujantys tėveliai turi galimybę treniruotes stebėti nuotoliniu būdu.
„Vaikams reikia turbūt trigubai daugiau dėmesio nei suaugusiesiems, be to, tenka atsakyti į visus tėvų klausimus, abejones. Bet nuolat dega mažųjų sportininkų akys, jie visko nori, niekad neteisia. Jei moki prie vaiko prieiti, greitai užsimezga ryšys. Kartą trečios treniruotės metu vaikas priėjo, pažiūrėjo didelėm gražiom akim, apsikabino ir ištarė: „Aš tave myliu“. Tokios akimirkos įsimena ilgam“, – darbo su vaikais ypatumus vardija M.Treigienė, kuri taip pat dėsto universitete ir dirba „Žalgirio“ šokėjų mokykloje.
Mildos ambicija – auklėtinių dalyvavimas tarptautinėse varžybose
Sportas – visas Mildos gyvenimas nuo vaikystės, tad nieko keisto, kad ji labai myli ir mėgaujasi visomis su tuo susijusiomis savo veiklomis, apie darbus kalba užtikrintai, su užsidegimu ir turi krūvą idėjų. „Jei ketverius metus dirbi toje pačioje vietoje, reiškia, viskas čia yra gerai. Džiaugiuosi, kad „Strakaliuke“ turiu daug laisvės, sulaukiu vadovybės pritarimo ir palaikymo įgyvendinant savo sumanymus (rengti stovyklą, keisti treniruočių pobūdį ir kitus) ir tuo, kad visos idėjos pasiteisina. Mano nuomone, jei domiesi sritimi, kurioje dirbi, dedi pastangas ir rodai iniciatyvą, kiekviename darbe būsi vertinamas ir gerbiamas tiek kolegų, tiek vadovybės“, – įsitikinusi Milda.
Oro akrobatikos užsiėmimus ji rekomenduoja vaikams, kurie jų nebijo, kurie mėgsta lipti, karstytis, dūkti, suptis, kuriems reikia išlieti energiją, kurie nori fiziškai sustiprėti, sutvirtinti raumenis, lavinti lankstumą ir išmokti įspūdingų triukų bei rengti žadą atimančius pasirodymus. Profesionalią trenerę labiausiai toliau stengtis ir tobulėti motyvuoja vaikų pasiekimai bei mamų laimės ašaros. Tačiau jos siekiai išties ambicingi – ateity ji norėtų neapsiriboti „Strakaliuko“ varžybomis, o užsiauginti sportininkių, kurios galėtų atstovauti šalį ir tarptautinėse oro akrobatikos varžybose.[pb_builder]
by admin | Geg 6, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Visi norintys išbandyti jėgas pavasario tradicija tapusiose kasmetinėse „Strakaliuko“ varžybose ir vėl netilpo šio vaikų sporto centro patalpose, tad varžėsi A.Stanislovaičio lengvosios atletikos manieže. Šeštadienį vykusios varžybos sutraukė rekordiškai daug dalyvių – pademonstruoti, ko išmoko, laimėti vertingų prizų ir smagiai praleisti laiką panoro net 90 mažųjų sportininkų, tad „Strakaliuko“ kolektyvui varžybų metu talkino savanoriai.
Besibaigiančio aštuntojo „Strakaliuko“ Vandenyno sezono varžybos taip pat buvo skirtos vandens temai. Jose apsilankė išskirtiniai svečiai – „Wake Up“ komanda, kuri vaikus supažindino su vandenlenčių sporto ypatumais. Skirtingos sporto šakos vaikams ir jų palaikymo komandoms pristatomos kiekvienose „Strakaliuko“ organizuojamose varžybose.
Mažieji sportininkai tradiciškai varžėsi trijose rungtyse: 10 m bėgimo, šuolio į tolį ir kamuoliuko metimo. Atskirai organizuota ir oro akrobatikos rungtis, kurioje buvo vertinami oro akrobatiką lankančių mergaičių atlikti kvapą gniaužiantys triukai.
Vaikai rungėsi savo amžiaus grupėse. Visi keturmečiai ir oro akrobatės apdovanoti atminimo medaliais, o vyresnėliams, užėmusiems prizines vietas, įteikti specialūs „Strakaliuko“ medaliai. Visi varžybų dalyviai gavo atminimo diplomus bei rėmėjų dovanas – galėjo atsigaivinti „Akvilės“ vandenuku, praplėsti akiratį skaitydami „Flinto“ žurnaliukus ir tobulinti spalvinimo įgūdžius Montesori akademijos dovanotais spalvinimo pieštukų rinkiniais. Visada stengiamės rasti kuo daugiau vaikų sportui ir fiziniam aktyvumui neabejingų draugų, partnerių. Ypač džiugina ilgametės bičiulystės ir nauji ryšiai, kurie padeda ne tik surengti gražią šventę, bet ir paskatinti vaikus naudingomis dovanėlėmis ir įkvėpti ir toliau laisvalaikį leisti aktyviai.[pb_builder]
by admin | Geg 2, 2019 | Naujienos, Straipsniai
„Strakaliuko“ komanda niekada nesitenkino vidutiniais rezultatais ir nedirbo dėl „pliusiuko“ darbo kalendoriuje. Tiek įkūrėjai, tiek ambicingi treneriai yra nepataisomi perfekcionistai, kurie seniai suprato, kad norint būti sėkmingais, išlikti rinkoje ir mėgautis savo veikla, būtina mokytis visą gyvenimą. Ir būtent tas nepasitenkinimas esama padėtimi yra tobulėjimo varikliukas.
Dabartinės „Strakaliuko“ metodikos jau gerai atidirbtos ir patikrintos laiko. Tačiau ir jos gimė natūraliai. Pradėjus vesti pirmuosius užsiėmimus, paaiškėjo, kad profesionalios, vertingos informacijos, ypač lietuvių kalba, nedaug, o literatūros pasirinkimas vaikų sporto tematika itin skurdus. Tokia situacija mūsų netenkino, tad užsiėmimų turinį kūrėme patys, sujungdami savo žinias apie vaikų fiziologiją, amžiaus tarpsnių ypatumus ir laikotarpius, kada ir kaip reikia ugdyti konkrečius gebėjimus, išmanymą apie organizmo reakciją į fizinius krūvius bei asmenininių treniruočių bei darbo su įvairaus amžiaus sportininkais patirtį.
Dirbant gimdavo vis naujų idėjų, užsiėmimuose atsirasdavo vis naujų pratimų, kuriuos ėmėme kaupti tarsi savaime, o palaipsniui šią informaciją sustruktūravome ir pradėjome kurti unikalią metodiką. Programa ypatingą dėmesį skiria greitumui bei koordinacijai. Ji yra subalansuota vaikams, padeda kryptingai lavinti fizinius gebėjimus tam palankiausiu metu, o pratimai pateikiami lengvai ir smagiai, per žaidimą.Tokiu būdu vaikai ne tik ugdomi fiziškai, bet ir formuojamas įprotis gyventi aktyviai, daug judėti, gimsta meilė sportui.
Metodika nuolat tobulinama, o prieš įtraukiant naują pratimą komanda išsamiai diskutuoja, testuoja savo idėjas. Užsiėmimų metu atidžiai kontroliuojamas fizinis krūvis, daromos atskiros rungtys. Su kiekvienu nauju sezonu ir vis didesniu įdirbiu, plečiant veiklą, metodika tik tobulėjo. Visus naujus darbuotojus apmokome dirbti pagal autentišką mūsų metodiką. Tai padeda dirbti kryptingai, vieningai.
[pb_builder]
by admin | Bal 25, 2019 | Naujienos, Straipsniai
8,03 m – toks profesionalaus šuolininko į tolį Tomo Vitonio asmeninis rekordas. Tomas aukštumų siekia ne tik grįždamas į profesionalų sportą, bet ir dirbdamas su vaikais. Jis yra ilgiausiai „Strakaliuke“ dirbantis komandos narys. Pastebime jo užsidegimą, tobulėjimą ir džiaugiamės vis augančiu indėliu į mūsų centro veiklą, nuolatinį paslaugų kokybės gerinimą. Tomas veda užsiėmimus vaikams („Strakaliuko“ bei mažųjų futboliuko), prisideda prie trenerių kursų organizavimo, veda praktinius užsiėmimus.
„Gyvenimą susiejau su sportu, nes būtent čia galiu geriausiai save realizuoti ir dirbti prasmingą darbą, padėti kitiems. O dirbamas su vaikais ne tik duodu, bet ir gaunu – iš jų galima pasisemti natūralių gerų emocijų, optimizmo“, – pasirinkimą dirbti „Strakaliuke“ aiškina Lietuvos sporto universiteto sporto bakalauras, kurio specializacija yra lengvoji atletika ir atletinis rengimas.
„Strakaliuke“ Tomas dirba jau ketvirtą sezoną, bet tikina, kad kiekviena diena čia kitokia, atnešanti naujų emocijų – vaikai nenuspėjami. Pasitaiko įvairių situacijų, tad labai svarbu būti kantriam, išlaikyti gerą nuotaiką ir rasti priėjimą prie kiekvieno vaiko suteikiant individualaus dėmesio. Taip pat vienas lojaliausių darbuotojų vertina tai, kad darbas neapsiriboja „Strakaliuko“ patalpomis, tenka dažnai išvykti vesti treniruočių į kitas įstaigas, renginius, komanda dalyvauja įvairiuose projektuose. Visa tai išmokė dirbti įvairiomis sąlygomis, suteikė patirties dirbant su vaikais ir leido tobulėti tiek praktiškai, tiek gilinant teorines žinias.
Pasak Tomo, tiesioginis darbas su žmonėmis ir suteikia pasirinktai profesijai didžiausią prasmę, nes leidžia matyti pasekmes, naudą ir kurti išliekamąją vertę. „Tobulėjimas darbe neturi pabaigos, nes prie kiekvieno žmogaus, vaiko treneris turi taikytis iš naujo“, – nuolatinio mokymosi būtinybę pabrėžia treneris.
[pb_builder]
by admin | Bal 19, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Sportuoti su specialiai pritaikytomis, dailiomis priemonėmis ne tik smagiau, bet ir saugiau! Кuriant sporto centrą patiems mažiausiems, paaiškėjo, kad kokybiško, tinkamų išmatavimų, reikiamos formos, kietumo, ergonomiško ir plačiai pritaikomo inventoriaus rinkoje nėra. Neradę, ko ieškome, ėmėmės šio reikalo patys. Namų svetainė virto ne tik sporto su dukra aikštele, bet ir inventoriaus gamybos bei bandymų vieta. Tad „Strakaliuke“ atsirado ne tik unikali fizinių gebėjimų ugdymo metodika, bet ir specialus „Strakaliuko“ inventorius. Mūsų kurti trikampiai čiužiniai yra itin plataus pritaikymo – mažyliai jais ropoja, bėgioja, taip pat jie tarnauja kaip atsispyrimo tramplinai, sienelės bei pertvaros, per juos galima šokinėti, laipioti.
Mums itin svarbi paslaugų kokybė, todėl nuolat atnaujiname savo metodiką pagal naujausius tyrimus, renkamės itin aukštus standartus taikančius partnerius, tiekėjus, o jei rinkoje nerandame ko ieškome, prisimename taisyklę „Pasidaryk pats“. Ilgai rinkome tinkamas medžiagas, nes reikėjo, kad čiužiniai būtų ne tik saugūs, patvarūs, bet ir lengvi. Taip pat kruopščiai testavome skirtingų paralonų minkštumą, kol parinkome tinkamiausią.
Tiesą sakant, kurdami ir gamindami čiužinius, net patys nesitikėjome, kad jie bus tokie universalūs. Jie tinka įvairaus amžiaus vaikams – nuo ropoti pradėjusių kūdikių iki paauglių. Jau esame sugalvoję daugiau nei 300 pratimų, kuriuos galima atlikti naudojant šį mūsų inventorių. Jų skaičius nuolat auga,dirbant atsiranda vis naujų sumanymų.
Su šiais trikampiais gerokai paprasčiau surengti užsiėmimus, kurie būtų įdomūs vaikams (ant čiužinių smagu pašokinėti ar pasivolioti net suaugusiems), ir saugūs. Be to, atliekant skirtingus pratimus, ugdomi skirtingi gebėjimai. Džiaugiamės, kad mūsų kurto inventoriaus naudą bei universalumą jau įvertino ir specialistai.
[pb_builder]
by admin | Bal 11, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Agnė yra „Strakaliuko“ sumanytoja, kuriai visapusiško vaikų lavinimo užsiėmimų idėja kilo beieškant būrelių savo pačios tuomet dar keturmetei dukrai. Kadangi vyras jau dirbo treneriu, pora į veiklą pasinėrė kartu. Šis sumanymas sėkmingai realizuotas, judesio studija su viena sale išaugo į didžiausią Lietuvoje specializuotą vaikų sporto centrą ir kasmet atsinaujina.
Kai kilo mintis kurti „Strakaliuką“, Agnė studijavo fizikos doktorantūroje. Siekdama daktaro laipsnio ji siekė dėstyti universitete prisidėti prie švietimo, teko padirbėti mokykloje mokytoja. Supratusi, kad vaikų fizinio aktyvumo ugdymo sritis Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, ji iškeitė į sportą ir ėmėsi inicijuoti pokyčius.
Pakeitusi profesinę kryptį, į naują veiklą ji nėrė visa galva – baigė trenerių kursus, praktikavosi pati vesdama užsiėmimus, nuolat atnaujina žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose, skaitydama profesinę literatūrą, domėdamasi naujausiais tyrimais. Agnė ne iš tų, kuriems pakanka užsidėti varnelę prie nuveikto darbo. Ji turi būti patenkinta rezultatu, matyti dūkstančius, laisvus vaikus švytinčiomis akimis. Antraip nebūtų prasmės dirbti, stengtis, kad vaikams būtų kuo įdomiau ir nuolat tobulėti.
Būtent Agnė yra atsakinga už „Strakaliuko“ plėtrą, jos galvoje nuolat knibžda begalė idėjų, o kalbėdama apie širdžiai mielą veiklą ir prasmingus planus ji visad sproginėja ir stebina savo energija. Tačiau net įgyvendinus daugybę sudėtingų, reikšmingų ir ne tik „Strakaliukui“, bet ir Kauno visuomenei svarbių projektų, surengus krūvą sėkmingų, įspūdingų varžybų, vis plačiau pasakojant apie savo veiklą tiek žiniasklaidoje, tiek renginiuose, Agnei vis dar mieliausia būti vadinamai tiesiog „Strakaliuko“ mama.
Moteris mėgaujasi tuo, kad drauge dirba visa šeima, kad bendromis jėgomis, pasitardami, vienas kitą paskatindami jie gali padėti vis didesniam būriui vaikų. Kad ji išties rūpinasi „Strakaliuku“ kaip mama savo šeimos namais paliudytų ne tik vaikai, bet ir tėveliai. Agnė pasirūpina ne tik užsiėmimų atnaujinimu ir naujais pasiūlymais centro lankytojams, bet ir aplinka – pagalvodama ir apie mažųjų patogumą, ir apie tėvelių komfortą.
„Vadovės pareigos man niekada nebuvo svarbios, nesiekiu titulų ar skambių pavadinimų. Juk ir „Strakaliukas“ mūsų šeimai yra ne verslas, o gyvenimo būdas ir savirealizacija padedant kitiems. Mūsų tikslas – ne didesni skaičiai ataskaitose ar geresni finansiniai rezultatai, o geros vaikų emocijos, savijauta, ir pasikeitęs požiūris į sportą. Svarbiausia, kad jie būtų fiziškai aktyvūs, kad judėtų taisyklingai ir darytų tą lengvai, džiugiai, per žaidimą. Tad man gerokai mielesnis pačių vaikų sugalvotos ir mūsų kolektyve prigijusios „Strakaliuko“ mamos pareigos“, – pabrėžia A.Pocienė.[pb_builder]
