by admin | Bal 25, 2019 | Naujienos, Straipsniai
8,03 m – toks profesionalaus šuolininko į tolį Tomo Vitonio asmeninis rekordas. Tomas aukštumų siekia ne tik grįždamas į profesionalų sportą, bet ir dirbdamas su vaikais. Jis yra ilgiausiai „Strakaliuke“ dirbantis komandos narys. Pastebime jo užsidegimą, tobulėjimą ir džiaugiamės vis augančiu indėliu į mūsų centro veiklą, nuolatinį paslaugų kokybės gerinimą. Tomas veda užsiėmimus vaikams („Strakaliuko“ bei mažųjų futboliuko), prisideda prie trenerių kursų organizavimo, veda praktinius užsiėmimus.
„Gyvenimą susiejau su sportu, nes būtent čia galiu geriausiai save realizuoti ir dirbti prasmingą darbą, padėti kitiems. O dirbamas su vaikais ne tik duodu, bet ir gaunu – iš jų galima pasisemti natūralių gerų emocijų, optimizmo“, – pasirinkimą dirbti „Strakaliuke“ aiškina Lietuvos sporto universiteto sporto bakalauras, kurio specializacija yra lengvoji atletika ir atletinis rengimas.
„Strakaliuke“ Tomas dirba jau ketvirtą sezoną, bet tikina, kad kiekviena diena čia kitokia, atnešanti naujų emocijų – vaikai nenuspėjami. Pasitaiko įvairių situacijų, tad labai svarbu būti kantriam, išlaikyti gerą nuotaiką ir rasti priėjimą prie kiekvieno vaiko suteikiant individualaus dėmesio. Taip pat vienas lojaliausių darbuotojų vertina tai, kad darbas neapsiriboja „Strakaliuko“ patalpomis, tenka dažnai išvykti vesti treniruočių į kitas įstaigas, renginius, komanda dalyvauja įvairiuose projektuose. Visa tai išmokė dirbti įvairiomis sąlygomis, suteikė patirties dirbant su vaikais ir leido tobulėti tiek praktiškai, tiek gilinant teorines žinias.
Pasak Tomo, tiesioginis darbas su žmonėmis ir suteikia pasirinktai profesijai didžiausią prasmę, nes leidžia matyti pasekmes, naudą ir kurti išliekamąją vertę. „Tobulėjimas darbe neturi pabaigos, nes prie kiekvieno žmogaus, vaiko treneris turi taikytis iš naujo“, – nuolatinio mokymosi būtinybę pabrėžia treneris.
[pb_builder]
by admin | Bal 19, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Sportuoti su specialiai pritaikytomis, dailiomis priemonėmis ne tik smagiau, bet ir saugiau! Кuriant sporto centrą patiems mažiausiems, paaiškėjo, kad kokybiško, tinkamų išmatavimų, reikiamos formos, kietumo, ergonomiško ir plačiai pritaikomo inventoriaus rinkoje nėra. Neradę, ko ieškome, ėmėmės šio reikalo patys. Namų svetainė virto ne tik sporto su dukra aikštele, bet ir inventoriaus gamybos bei bandymų vieta. Tad „Strakaliuke“ atsirado ne tik unikali fizinių gebėjimų ugdymo metodika, bet ir specialus „Strakaliuko“ inventorius. Mūsų kurti trikampiai čiužiniai yra itin plataus pritaikymo – mažyliai jais ropoja, bėgioja, taip pat jie tarnauja kaip atsispyrimo tramplinai, sienelės bei pertvaros, per juos galima šokinėti, laipioti.
Mums itin svarbi paslaugų kokybė, todėl nuolat atnaujiname savo metodiką pagal naujausius tyrimus, renkamės itin aukštus standartus taikančius partnerius, tiekėjus, o jei rinkoje nerandame ko ieškome, prisimename taisyklę „Pasidaryk pats“. Ilgai rinkome tinkamas medžiagas, nes reikėjo, kad čiužiniai būtų ne tik saugūs, patvarūs, bet ir lengvi. Taip pat kruopščiai testavome skirtingų paralonų minkštumą, kol parinkome tinkamiausią.
Tiesą sakant, kurdami ir gamindami čiužinius, net patys nesitikėjome, kad jie bus tokie universalūs. Jie tinka įvairaus amžiaus vaikams – nuo ropoti pradėjusių kūdikių iki paauglių. Jau esame sugalvoję daugiau nei 300 pratimų, kuriuos galima atlikti naudojant šį mūsų inventorių. Jų skaičius nuolat auga,dirbant atsiranda vis naujų sumanymų.
Su šiais trikampiais gerokai paprasčiau surengti užsiėmimus, kurie būtų įdomūs vaikams (ant čiužinių smagu pašokinėti ar pasivolioti net suaugusiems), ir saugūs. Be to, atliekant skirtingus pratimus, ugdomi skirtingi gebėjimai. Džiaugiamės, kad mūsų kurto inventoriaus naudą bei universalumą jau įvertino ir specialistai.
[pb_builder]
by admin | Bal 11, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Agnė yra „Strakaliuko“ sumanytoja, kuriai visapusiško vaikų lavinimo užsiėmimų idėja kilo beieškant būrelių savo pačios tuomet dar keturmetei dukrai. Kadangi vyras jau dirbo treneriu, pora į veiklą pasinėrė kartu. Šis sumanymas sėkmingai realizuotas, judesio studija su viena sale išaugo į didžiausią Lietuvoje specializuotą vaikų sporto centrą ir kasmet atsinaujina.
Kai kilo mintis kurti „Strakaliuką“, Agnė studijavo fizikos doktorantūroje. Siekdama daktaro laipsnio ji siekė dėstyti universitete prisidėti prie švietimo, teko padirbėti mokykloje mokytoja. Supratusi, kad vaikų fizinio aktyvumo ugdymo sritis Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, ji iškeitė į sportą ir ėmėsi inicijuoti pokyčius.
Pakeitusi profesinę kryptį, į naują veiklą ji nėrė visa galva – baigė trenerių kursus, praktikavosi pati vesdama užsiėmimus, nuolat atnaujina žinias įvairiuose mokymuose, seminaruose, skaitydama profesinę literatūrą, domėdamasi naujausiais tyrimais. Agnė ne iš tų, kuriems pakanka užsidėti varnelę prie nuveikto darbo. Ji turi būti patenkinta rezultatu, matyti dūkstančius, laisvus vaikus švytinčiomis akimis. Antraip nebūtų prasmės dirbti, stengtis, kad vaikams būtų kuo įdomiau ir nuolat tobulėti.
Būtent Agnė yra atsakinga už „Strakaliuko“ plėtrą, jos galvoje nuolat knibžda begalė idėjų, o kalbėdama apie širdžiai mielą veiklą ir prasmingus planus ji visad sproginėja ir stebina savo energija. Tačiau net įgyvendinus daugybę sudėtingų, reikšmingų ir ne tik „Strakaliukui“, bet ir Kauno visuomenei svarbių projektų, surengus krūvą sėkmingų, įspūdingų varžybų, vis plačiau pasakojant apie savo veiklą tiek žiniasklaidoje, tiek renginiuose, Agnei vis dar mieliausia būti vadinamai tiesiog „Strakaliuko“ mama.
Moteris mėgaujasi tuo, kad drauge dirba visa šeima, kad bendromis jėgomis, pasitardami, vienas kitą paskatindami jie gali padėti vis didesniam būriui vaikų. Kad ji išties rūpinasi „Strakaliuku“ kaip mama savo šeimos namais paliudytų ne tik vaikai, bet ir tėveliai. Agnė pasirūpina ne tik užsiėmimų atnaujinimu ir naujais pasiūlymais centro lankytojams, bet ir aplinka – pagalvodama ir apie mažųjų patogumą, ir apie tėvelių komfortą.
„Vadovės pareigos man niekada nebuvo svarbios, nesiekiu titulų ar skambių pavadinimų. Juk ir „Strakaliukas“ mūsų šeimai yra ne verslas, o gyvenimo būdas ir savirealizacija padedant kitiems. Mūsų tikslas – ne didesni skaičiai ataskaitose ar geresni finansiniai rezultatai, o geros vaikų emocijos, savijauta, ir pasikeitęs požiūris į sportą. Svarbiausia, kad jie būtų fiziškai aktyvūs, kad judėtų taisyklingai ir darytų tą lengvai, džiugiai, per žaidimą. Tad man gerokai mielesnis pačių vaikų sugalvotos ir mūsų kolektyve prigijusios „Strakaliuko“ mamos pareigos“, – pabrėžia A.Pocienė.[pb_builder]
by admin | Kov 29, 2019 | Naujienos, Straipsniai
„Būsiu treneris“, – savo norus ir planus tėvams „Strakaliuko“ vadovas Mindaugas Pocius pareiškė dar ankstyvoje paauglystėje. Jis nuo vaikystės lankė lengvąją atletiką (bėgimą), yra daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas. Mindaugą žavėjo jo tuometinio trenerio Panevėžyje gebėjimas įtraukti vaikus ir jaunuolius į sportą, patiko kolektyvas ir konkurencija, skatinusi nuolat tobulėti. Tačiau įstojęs į Kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas) jis suprato, kad treneris be gebėjimo sudominti, darė ir daug klaidų skirstydamas fizinius krūvius. Skirtingos treniruočių patirtys gimtajame mieste ir Kaune, kur studijavo, atvėrė akis, kiek daug yra skirtingų metodikų. Šis suvokimas skatino gilintis į teoriją, skirtingų sporto šakų specifiką. Patyręs profesionalas yra dirbęs su daugiau nei 10 skirtingų sporto šakų atstovais. Kiekvienoje jų dirba skirtingos raumenų grupės, skirtingas intensyvumas, trukmė, greičiai, tad reikalingas ir skirtingas fizinis krūvis, specialus pasiruošimas. Pasak M.Pociaus, tik perpratus fizinio pasirengimo niuansus, prasideda tikrasis fizinio rengimo trenerio darbas.
Per savo trenerio karjerą specialistas matė nemažai talentingų paauglių, kurie nebuvo tinkamai paruošti (mažai judėjo, nepakankamai sustiprinti raumenys, sausgyslės), tad siekdami greitų rezultatų ir gaudami itin didelius krūvius dažnai patiria traumas. Tad norėdamas užkirsti tam kelia „Strakaliuke“ su komanda nuolat tobulina metodikas ir didžiausią dėmesį skiria kryptingam vaikų ugdymui, kuris sukuria nevalingą poreikį judėti ir gyventi aktyviai.
Sporto ekspertas pastebi, kad fiziškai silpnesni vaikai nejaučia malonumo judėdami, greičiau pavargsta, todėl dažnai ima vengti aktyvių veiklų ir taip stipriai apriboja savo pomėgius, aktyvaus laisvalaikio galimybes ir suaugę dažnai būna gerokai pasyvesni. Įskiepyti vaikams meilę sportui ir aktyviai gyvensenai „Strakaliuke“ jis su komanda bando per žaidimus, renginius, smagų laiką kartu.
Judrius vaikus tėvai dažnai linkę nuo mažumės leisti į konkrečios sporto šakos treniruotes. Pasak Mindaugo, tai yra klaida. Tokiuose būreliuose ugdomi tik keli gebėjimai, o ankstyvame amžiuje reikalingas visapusiškas ugdymas. Fizinių gebėjimų pagrindai padedami, kai vaikui 3-6 metų, o vėliau spragas užpildyti labai sudėtinga, kartais net neįmanoma. „Strakaliuko“ vadovas atkreipia dėmesį, kad vaikai turi gebėti ridentis, bėgioti, šokinėti, mėtyti kamuolį ir t.t. Anksčiau vaikai daugelį gebėjimų išsiugdydavo dūkdami kiemuose. Šiuolaikiniai vaikai tą daro gerokai rečiau, tad sąmoningi tėveliai ieško būrelių, kuriuose vaikas galėtų kuo daugiau judėti.
Pasirinkti konkrečią sporto šaką, su retomis išimtimis, M.Pocius rekomenduoja ne anksčiau nei sulaukus 9-10 metų. Iki to svarbu ne specializacija, o įvairialypis ugdymas ir lavinimas, individualus dėmesys vaikui, silpnų vietų identifikavimas ir stiprinimas. „Strakaliuke“ dirbama su metodikomis, paremtomis naujausiais moksliniais tyrimais, nuolat jas tobulinant.
M.Pocių atsiduoti savo veiklai, pasinerti į sportą ir nuolat tobulėti labiausiai motyvuoja ne jo treniruojamų sportininkų pasiekimai ar vardiniai jo paties medaliai už sporto pergales, o galimybė stebėti pokyčius, analizuoti rezultatus ir stiprinti užsiėmimus, nuolat įtraukiant naujų pratimų, papildant metodikas. Pirmieji „Strakaliuko“ vaikai jau paaugliai. Dalis jų jau siekia aukšto meistriškumo konkrečiose sporto šakose ir grįžta pas Mindaugą kaip pas fizinio rengimo trenerį. Jų testavimų rezultatai leidžia pamatyti veiklos pradžioje padarytas klaidas, įvertinti spragas ir nuolat tobulėti. „Stengiamės nuolat apjungti kuo daugiau veiklų, sudėlioti užduotis taip, kad dirbtų visos raumenų grupės, taip pat stengiamės ugdyti ir charakterį – padėti įveikti baimę, išlaikyti dėmesį, susitelkti į tikslą. Naujausias pavyzdys – Nindzių salė,“ – pasakoja M.Pocius. Taip pat daug dėmesio jis skiria ir trenerių mokymui, komandos stiprinimui. Siekiant išlaikyti aukščiausią lygį reikalingas kryptingas, nuolatinis darbas, pagrindinių principų priminimas, stebėjimas, kokybės kontrolė.Būtent nuolatinė savo veiklos rezultatų analizė ir užsiėmimų įvairiapusiškumas išskiria „Strakaliuką“ iš kitų būrelių.
„Strakaliuko“ įkūrėją ir vadovą džiugina ir tai, kad jų ugdytiniai, vėliau pasirinkę komandines sporto šakas stipriai išsiskiria bėgimo, šuolio gebėjimais, pasižymi puikia disciplina, geriau supranta užduotis. Be to, jie jau turi puikią laikyseną, tiesią nugarą, laiku taisyklingai suformuotus raumenis. Galimybė gauti atgalinį ryšį ne tik iš dabartinių lankytojų, bet ir buvusių auklėtinių, padeda įvertinti nueitą kelią ir per 8 kryptingų pastangų metus pasiektą įdirbį.
Jau daugiau nei 3000 vaikų yra lankę „Strakaliuką“. Visi jie gavo naują požiūrį į sportą, kitokius pojūčius. Žaismingos treniruotės padeda judėjimą sieti su lengvumu, dūkimu ir smagiu laiku, o ne nuovargiu ar prievole. Judėti nuo mažumės įpratę vaikai ir vėliau yra linkę rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą, kuris lemia ne tik geresnę sveikatą, bet ir turiningesnį laisvalaikį. „Lankytojų kiekis parodo, kaip mus vertina Kaunas. Yra vaikų, kurie prašo tėvų, kad leistų lankyti „Strakaliuką“ kasdien. Į užsiėmimus įtraukiame ir vaikus, turinčius įvairių sutrikimų (autizmas, fizinis atsilikimas ir kt.) Judėjimas lavina ne tik kūną, bet ir smegenų veiklą, gerina kraujo apytaką, deguonies pernešimą. Sportas yra skirtas visiems ir norime tai parodyti savo pavyzdžiu, siekiame padėti vaikams ir jų tėveliams laiku sukurti fizinio pasirengimo pagrindus, kad ir kokį kelią jie vėliau pasirinktų,“- reziumuoja didžiausio Lietuvoje vaikų sporto centro vadovas M.Pocius.
[pb_builder]
by admin | Kov 21, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Esame taip pripratę prie pavadinimo „Strakaliukas“, kad jau sunku įsivaizduoti kitokį. Tačiau pačioje pradžioje, kai sporto būrelis patiems mažiausiems buvo dar tik mūsų galvose, pirmoji mintis buvo pavadinti judesio studiją varliuku. Varliuku netapome tik todėl, kad interneto svetainė tokiu pavadinimu jau buvo registruota ir mums teko ieškoti kitų variantų. Pirma Agnės rankose gimė piešti lankstūs, besivartantys žmogeliukai. Mindaugas juos pamatęs tarė: „O, tikri Strakaliukai“. Taip ir gimė pavadinimas ir mūsų šeimos veikla, leidžianti padėti kitoms šeimoms, namuose taip pat auginančioms patrakusius strakaliukus
by admin | Kov 12, 2019 | Naujienos, Straipsniai
Geriausia reklama sklinda iš lūpų į lūpas, o didžiausias pripažinimas mums ir patvirtinimas, kad einame teisingu keliu yra šeimos, vaikučius į „Strakaliuką“ atvedančios dėl puikių atsiliepimų iš draugų, kaimynų ar artimųjų ir pamačiusios pokytį, puikius rezultatus. Sąmoningi, įvairiapusiu savo atžalų lavinimu besirūpinantys tėveliai – geriausia, ką gali turėti vaikas. Ir „Strakaliukas“ gimė pirmiausia mūsų, kaip tėvelių, galvose. 2011-ųjų rudenį, kai „Strakaliukas“ atvėrė duris, mūsų, šio centro įkūrėjų Agnės ir Mindaugo, dukrytei buvo neseniai sukakę ketveri. Tuo metu itin domėjomės įvairiais būreliais, ieškojome įdomių ir naudingų užsiėmimų savo vaikui. Austėja jodinėjo poniais, lankė dainavimo studiją ir baletą mažyliams. Jodinėjimas suteikė drąsos ir padėjo suformuoti tiesią laikyseną (pradėjome nuo penkių minučių, o būdama trejų balne mūsų mažylė laikydama pusiausvyrą išsėdėdavo 25 minutes), o baleto pamokos išlavino judesių grakštumą, buvo išties žaismingos ir pritaikytos pagal amžių. Esame dėkingi šių būrelių vadovams, tačiau, deja, ne vienu būreliu teko nusivilti. Pasigedome itin kokybiškų užsiėmimų vaikams, kurie lavintų visapusiškai, ne tik fiziškai. Pastebėjusi išskirtinių, profesionalių sveikatinančių užsiėmimų trūkumą mažyliams, mama Agnė įkalbino savo vyrą, profesionalų atletinio rengimo trenerį Mindaugą padėti ne tik savo treniruojamiems sportininkams ir dukrai, bet ir kitiems vaikams. Savo srities profesionalas sunkiai galėjo patikėti, kad nėra alternatyvų atskirų sporto šakų užsiėmimams ir nesuprato, kodėl niekas neorganizavo sporto būrelių patiems mažiausiems. Suprasdami, kaip svarbu taisyklingus judesius formuoti nuo pat mažumės, žinodami, kokią naudą fizinio aktyvumo lavinimas ir raumenukų stiprinimas geriausiu pagal amžių metu atneša, ėmėmės darbo. Užsidegę šia idėja tą patį mėnesį pradėjome ieškoti patalpų ir išskirtinio inventoriaus. Labai džiaugiamės, kad pavyko įveikti daug iššūkių ir įgyvendinti savo sumanymą. Iki šiol, mažam būreliui išaugus iki didžiausio šalyje vaikų sporto centro, mūsų galvose knibžda daugybė idėjų, ką dar padaryti, ką pasiūlyti, kaip dar galime prisidėti prie jaunosios kartos fizinio aktyvumo. Savo žiniomis ir patirtimi dalijamės ne tik su „Strakaliuką“ lankančiais vaikais ir jų tėveliais, bet ir aktyviai dalyvaujame įvairiuose sporto renginiuose, būrelių mugėse, organizuojame mokymus, bendradarbiaujame su vaikų darželiais. Mūsų siekis – sveikesnė ir aktyvesnė Z karta. O neskiriant tinkamo dėmesio vaikų kūno stiprinimui laiku, vėliau pasekmės gali būti negrįžtamos ar itin sunkiai atitaisomos. Norime užbėgti tam už akių. Labai džiaugiamės, kad vis daugėja sąmoningų tėvelių, kurie myli savo mažuosius ne tik žodžiais, apkabinimais ir dovanomis, bet ir išmintingais pasirinkimais, padedančiais sukurti geresnį, sveikesnį, aktyvesnį, kokybiškesnį gyvenimą ateityje.
[pb_builder]
