by admin | Spa 31, 2019 | Naudinga, Naujienos
Kartais norėtųsi įlysti į savo vaiko smegenis ir suprasti, kas gi jose dedasi, ar ne tiesa? O veiksmo ten išties daug. Būtent nuo gimimo iki penkerių metų amžiaus smegenys auga ir vystosi sparčiausiai. Toks intensyvus etapas daugiau gyvenime nepasikartoja. Būtent todėl šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbūs edukaciniai užsiėmimiai vaikams.
Smegenims vystytis ir naujoms neuronų jungtims kurtis gali padėti ir paprastos, ypatingų resursų ar specialių žinių nereikalaujančios veiklos. Štai penki užsiėmimai, kurie ne tik leis smagiai leisti laiką su savo vaikais, bet ir duos darbo jų smegenims ir padės jas auginti.
- Dėliokite kaladėles. Kaladėlių populiarumas neblėsta jau daugybę metų. Tai plačiai pritaikomas žaislas. Kaladėlės ne tik padeda mokytis pažinti spalvas ir formas, bet ir ugdo kūrybiškumą, skatina dirbti vaizduotę. Iš kaladėlių galima statyti bokštus, tiesti kelius, o trinktelint vieną į kitą – kurti muziką, mušti ritmą. Be to, jos padeda stiprinti motorinius įgūdžius.
- Išbandykite sensorinius žaidimus. Pirštais beriant smėlį, tepant švelnų kremą, kišant rankas po šaltu vandeniu, liečiant skirtingus audinius, medžiagas, įsijungia visi penki žmogaus pojūčiai – rega, lytėjimas, skonis, uoslė ir klausa. Tokios jutiminės veiklos padeda kurtis naujiems nervų ryšiams smegenyse ir paruošia jas sudėtingesnėms užduotims ir mokymosi iššūkiams ateityje.
- Įsijauskite į skirtingus vaidmenis. Vaizduotės žaidimai (persirengiant, žaidžiant namus, parduotuvę ar apsimetant superherojais) lavina vaiko vaizduotę, kūrybišką mąstymą, socialinius įgūdžius ir net stiprina savikontrolę.
- Žaiskite slėpynių. Galvodami, kur galėtų pasislėpti, mažyliai mokosi strateginio mąstymo. Ieškodami tų, kurie slepiasi, vaikai turi apsvarstyti visas vietas, kuriose kiti žaidėjai galėtų slėptis. Tai padeda lavinti erdvinį mąstymą, geriau susigaudyti skirtingose aplinkose. Taigi paprastos slėpynės išties naudingesnės vaikų smegenims nei galėtų pasirodyti.
Tvarkykitės, tvarkykitės ir dar kartą tvarkykitės! Kol vaikutis dar per mažas, kad galėtų savarankiškai atlikti kai kuriuos namų ruošos darbus, paprašykite jums padėti sutvarkyti žaislus ar drabužius. Tai padės suvokti skirtingas kategorijas, mokytis rūšiuoti daiktus ir padėti juos į vietą. Taip pat taip ugdomas atsakomybės jausmas.
Taigi net paprasti užsiėmimai su vaikais – nuo visiems žinomų žaidimų iki buities darbų, ne tik padeda daugiau laiko praleisti drauge ir stiprinti tarpusavio ryšį, bet ir sudaro puikias sąlygas kurtis naujiems neuronų ryšiams smegenyse palankiausiu laiku.
Parengė: Strakaliukas[pb_builder]
by admin | Spa 24, 2019 | Naudinga, Naujienos, Straipsniai
Žaidimai turėtų būti pagrindinis užsiėmimas mažiesiems. Būtent tam reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Kol suaugusieji pilnu etatu atlieka savo darbus, mažųjų pareigos turėtų vadintis žaidėjai. Vaizduotę lavinantys vaidmenų žaidimai padeda geriau pažinti supantį pasaulį ir pačius save. Žaidžiant stiprėja socialiniai, emociniai, judamieji įgūdžiai, ugdomas kritinis mąstymas.
Tad jei kada kils noras nutraukti įsijautusius vaikus ar ims atrodyti, kad pasirinkti užsiėmimai vaikams nieko neduoda, stabtelkite ir prisiminkite, kad žaidimai naudingi mažiausiai penkių esminių įgūdžių ugdymui.
- Padeda ugdyti kalbą: ar pastebite, kad net ir žaisdami vieni, vaikai kalba garsiai – tai padeda jiems išmokti reikšti mintis. Kartais tyliai paklausykite žaidžiančių savo vaikų – tai puikus būdas pamatyti, kaip vystosi jų kalbiniai ir socialiniai įgūdžiai, pastebėti, kokius žodžius vartoja, kaip formuluoja sakinius, ar skiriasi kalba, kai vaikas įsijaučia į skirtingą vaidmenį (žaidžia namus, daktarus, policininkus, gaisrininkus, pasakų herojus ir pan.).
- Paspartina socialinį ir emocinį vystymąsi: vaidmenų žaidimai (simuliuojant įvairias profesijas, knygų ar filmų herojus) suteikia vaikams galimybę įsijausti į skirtingus vaidmenis ir pabuvoti įvairiose situacijose. Žaisdami su kitais žmonėmis – draugais, kaimynais, šeimos nariais, vaikai ugdo savo socialinius įgūdžius. Poroje ar grupėje jie mokosi bendradarbiauti, dirbti komandoje. Taip pat stiprinama empatija. Daugiau laiko su įvairiais žmonėmis leidžiantys vaikai, ypač kartu žaisdami, jau ankstyvoje vaikystėje mokosi atpažinti bei įvardinti skirtingas emocijas bei suprasti kitų žmonių jausmus, poreikius.
- Didina vaikų savarankiškumą: vaikai, įsitraukę į įsivaizduojamą žaidimą, dažnai nereikalauja papildomo dėmesio. Jiems linksma ir be suaugusiųjų įsikišimo. Gebėjimas rasti smagios veiklos ir užsiimti patiems natūraliai lemia padidėjusį savarankiškumo jausmą.
- Moko kritinio mąstymo ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius: Įsivaizduojamas žaidimas suteikia vaikams galimybę susidurti su įvairiomis socialinėmis ir emocinėmis problemomis, kurias patirti gali tiek personažai, į kurių vaidmenį vaikai įsijaučia, tiek vaikai asmeniškai. Poroje ar didesnėje grupėje žaidimo metu sunku išvengti nesutarimų dėl skirtingų poreikių, norų, pageidavimų, tačiau dažniausiai vaikai patys supranta, kad norint, kad visiems būtų smagu ir žaidimas tęstųsi, būtina kartais ieškoti kompromisų, o konfliktus žaidimo dalyviai dažniausiai išmoksta spręsti savarankiškai.
- Judamieji gebėjimai: dažnai vaikai žaisdami daug juda, bėgioja, šokinėja, laipioja, karstosi, mosikuoja ir t.t. Tai pats natūraliausias vaikų fizinių gebėjimų ugdymas. Fizinei raidai naudingi ir ramūs žaidimai. Smulkios detalės (dėlionių, žaislų, konstruktorių) lavina smulkiąją motoriką.
Taigi siekiant, kad mažylis augtų sveikas ir puikiai vystytųsi tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai, socialiai, nebūtinai reikalingi brangūs ir madingi būreliai vaikams. Dažnai pakanka visai nedidelių investicijų į žaidimams svarbias pagalbines priemones:
- mėgiamus, vaiko susidomėjimo sritį atitinkančius žaislus. Pavyzdžiui, jei mažylis mėgsta žaisti parduotuvę, galima nupirkti žaislinį kasos aparatą, o prekiauti įvairiais namie esančiais daiktais nuo maisto produktų iki buities reikmenų, jei svajoja apie kosmosą – žaislinį teleskopą, būsimiems medikams – gydytojo rinkinį ir pan. Dažnai, pasitelkus fantaziją, žaidimams puikiai galima pritaikyti ir namuose esančius daiktus.
- paprastas kaladėles, kurios atlieka daug funkcijų – tinka žaislinių namų, bokštų, sienų, pertvarų, apkasų statybai. Taip pat galima įsigyti kaladėlių, ant kurių galima ir piešti „Trys kaip vienas„.
- keletą minkštų žaisliukų. Tiek pakanka, kad namuose ar ant pievutės būtų galima organizuoti sporto varžybas. Daugiau idėjų, kaip sportuoti su mažyliu namuose be papildomo inventoriaus, naudojant tik tai, kas yra namuose, galite rasti Atletino žaidime.
Parengė „Strakaliukas“[pb_builder]
Warning: Trying to access array offset on value of type bool in /home/stukas/domains/strakaliukas.lt/public_html/wp-content/themes/Divi/epanel/custom_functions.php on line 629
![Kaip lavinti kūdikių fizinį aktyvumą?]()
by admin | Rgp 14, 2013 | Naudinga
Šiuolaikiniam žmogui būdingas mažas fizinis aktyvumas. Technikos tobulėjimo tempai padiktavo būtinybę intensyviai krutinti smegenis, tačiau ne kūno raumenis. Didelė dalis miesto gyventojų dirba sėdimus darbus, keliauja automobiliu ar viešuoju transportu, laisvalaikį leidžia pasyviai – prie televizoriaus, kine, teatre. Net ir gamtoje dažnas renkasi pagulėti prie ežero ar jūros užuot minęs dviratį ar rytą pradėjęs krosu. Nors galimybių judėti pakanka, suaugus keisti sėslų gyvenimo būdą į aktyvų – sudėtinga. Tad daugelis mūsų juda per mažai.
O mūsų vaikai? Ikimokyklinio amžiaus mažyliai nenustygsta vienoje vietoje nė minutės: nuolat šokinėja, bėgioja, žaidžia. Vaikui augant, poreikis judėti palaipsniui slopsta. Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda daugiau laiko praleisti sėdėdami prie stalo, skaitydami knygas, žiūrėdami TV, žaisdami kompiuteriu. Todėl labai svarbu mažam vaikui įskiepyti meilę aktyviam gyvenimo būdui.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jų raumenukai, sąnariai nespėja sustiprėti ir bet koks krūvis (ilgas sėdėjimas, nešama kuprinė) gali padaryti žalos. Tėvai savo pradinukus pradeda vesti į įvairius sporto būrelius, bet dažnai pavėluoja: vaikams jau būna padaryta žala. Tuomet paprastas sportas gali nepadėti, reikalingos kineziterapijų konsultacijos.
Nuo kokio amžiaus pradėti pratinti vaikutį prie judesio, mankštų? Kur tokį mažą vaiką vesti? Vaikų fizinio užimtumo vadovas Mindaugas Pocius teigia, kad tėveliai ir patys gali užsiimti vaikų fiziniu lavinimu, jei to nori. Pasak trenerio, reikia pradėti vaikutį pratinti prie mankštos nuo tada, kai jis pradeda ropoti. Reikia tinkamai pasiruošti vaikščiojimo etapui. Mankštelės mūsų mažiausiems turi būti linksmos, paprastos, trumpos, bet efektyvios. Kiekvieną kartą vaikutį patariama mokyti kažko naujo.
Kokius pratimus daryti? Kai vaikutis pradeda ropoti, pamokykite jį atsisėsti iš įvairių gulėjimo padėčių, padarykite keletą mankštos elementų (rankytėms, kojytėms). Vėliau padėkite atsistoti į ką nors įsikibus. Mokant vaikščioti, svarbiausia stebėti, ar mažylis stato pilna pėdutę ant žemės, jei ne – pataisykite su savo ranka. Iki 1,5 metų Jūsų mažyliui mankšta turėtų trukti nuo 10min. iki 30min.
Pratimai mažyliams iki 7 mėnesių
Laukiu – myliu:
mažylį paguldyti ant nugarytės ir rankytes ištiesti į šonus bei sukryžiuoti ant krūtinės. Pratimą kartoti 6-8 kartus.
Dviratukas:
vaikutį paguldyti ant nugaros, kojytes paimti už kulkšnies, sulenkite ir ištieskite pakaitomis. Pratimą kartoti 6-8 kartus greitinant tempą.
Mano žaislas:
kai vaikutis tvirtai sėdi, jo mėgstamą žaisliuką ar kamuoliuką padėkite jo šone. Jo kojytes prilaikykite vienoje vietoje, o mažylis turi pasisukti ir paimti žaisliuką. Pratimą kartokite po 2-3 kartus į kiekvieną pusę.
Driežas:
vaikas guli ant pilvuko, kaire savo ranka prilaikote pėdutes, o vaikas siekia priekyje padėto mėgstamo žaisliuko. Vaiką reikia paskatinti, pagirti. Jei jis nebando siekti, dešinę ranka pakiškite po pilvuku ir paslinkite jį link žaisliuko. Pratimą kartokite 4-6 kartus.
Pratimai nuo 7 mėnesių.
Augam, augam:
iš gulimos padėties, laikydami vaikutį už sulenktų alkūnių, pakelkite ant keliukų, o tada padėkite atsistoti. Pratimą kartokite 1-2 kartus.
Viens ir op:
vaikutį pasodinkite, duokite jam žiedelius į kuriuos galėtų įsikibti ir padėkite jam atsistoti. Pratimą kartokite 2-3 kartus.
Kai vaikutis pradės vaikščioti, pradėkite jį mokyti bėgioti, pašokti, inicijuokite kuo daugiau judrių žaidimų, tačiau nepamirškite ir ramiai pasimankštinti.
Parengė: VŠĮ „Strakaliukas”[pb_builder]
